Kreditas ir palūkanos - Naujienos EFSA：kreditas IR PALū卡诺斯- naujienos EFSA

Kreditas ir palūkanos - Naujienos EFSA：kreditas IR PALū卡诺斯- naujienos EFSA Bronius Povilaitis 2008 m. rudens semestras KREDITAS IR PALūKANOS 1. KREDITO ESM?. KREDITO VAIDMUO IR ŠALTINIAI. KREDITAVIMO PRINCIPAI BEI METODAI Kreditas (lot. credere „tik?ti“ ir creditum patik?ta) – tai pinigin? prievol?, kuri? v?liau reikia ?vykdyti, mokant atitinkamo dyd?io palūkanas. Pinig? skolinimas yra viena pagrindini? banko funkcij?. Tai pati pelningiausia, ta?iau ir pati rizikingiausia banko veiklos sritis. Prieš išduodamas paskol? bankininkas privalo gauti atsakymus ? tokius klausimus: 1. Kiek pinig? reikia? Tik ?sigilin?s ir atid?iai išnagrin?j?s projekt?, bankininkas gali pasakyti, kiek ir kokios paskolos reikia. Bankininkas privalo suprasti, kad ir koks viliojantis būt? projektas ir kokios sumos beprašyt? klientas, bankas negali skolinti visos sumos, reikalingos projektui ?gyvendinti, ir vien tik bankas negali prisiimti visos finansin?s rizikos. Būtina, kad ir pats klientas būt? pasireng?s investuoti ? projekt? ir sav? pinig?. 2. Kokiam tikslui reikalingi pinigai? Prieš išduodamas paskol? bankininkas privalo ?inoti, kokiam tikslui bus panaudoti pinigai. Bankas tur?t? atkreipti d?mes? ? kelet? aspekt?: ar paskolos tikslas juridiškai teis?tas (pavyzd?iui, prašant paskolos vaistams pirkti, būtina, kad verslininkas tur?t? licencij? vaist? prekybai), ar prašomas paskolos dydis neviršys centrinio banko direktyv?, ribojan?i? komercini? bank? skolinimo veikl? (skolinimo ribojimas vienai firmai, su banku susijusiems asmenims ir panašiai), ar prašoma paskola ir veiklos sritis atitinka nustatyt? komercinio banko veiklos krypt? bei skolinimo politik?. Pagaliau bankui tenka ?vertinti ir moralinius paskolos išdavimo aspektus, susijusius su galimomis ekologin?mis problemomis, ?gyvendinant projekt? tame regione, bei esama ar būsima neigiama visuomen?s reakcija. 3. Kuriam laikui reikalingi pinigai? Tik bankininkas, išnagrin?j?s visus pateiktus dokumentus, gali ?vertinti, ar kliento prašoma paskolos trukm? derinasi su paskolos ?mimo tikslu, bei parengti sutart? tarp banko ir kliento, kurioje nurodoma paskolos trukm?, palūkan? mok?jimo ir paskolos gr??inimo terminai. 4. Iš koki? šaltini? paskola bus sugr??inta? Bankui ypa? svarbu gauti atsakym? ? š? klausim?, nes kiekvienas klientas privalo tur?ti pakankamus išteklius, kad gal?t? sutartais terminais ne tik sugr??inti paskol?, bet ir sumok?ti palūkanas. Pagrindiniai kreditavimo etapai. Galima išskirti šiuos pagrindinius kreditavimo etapus: 1) susipa?inimas su klientu ir jo pateiktu kredito prašymu. Bankininkas išsiaiškina paskolos tikslus, sum?, terminus, gr??inimo šaltinius, u?stato s?lygas; 2) analizuojami kliento pateikti duomenys kreditui gauti. Tiriama skolininko finans? būkl? ir galimyb?s gr??inti suteikt? kredit?; 3) apsilankymas pa?ioje ?mon?je, susipa?inimas su jos vadovais, personalu, technologija, darb? organizavimu; 4) paskolos sutarties ruošimas ir pasirašymas; 5) paskolos išdavimas. Jos panaudojimo kontrol?. Nevykdant sutarties, taikomos ?vairios sankcijos. Pagrindiniai kreditavimo principai: - gr??intinumo – seka iš kredito esm?s; atskiria kredit? nuo finans?; u?tikrina paskol? šaltini? išsaugojimo princip?; - terminuotumo – paskolas reikia gr??inti nustatytais terminais, tod?l svarbu nustatyti pagr?stus paskolos gr??inimo terminus, susiejant kreditavim? su verslo ūkiniais procesais bei pinig? išlaisvinimu ?mon?s apyvartoje; - mokumo – u? paskolas reikia mok?ti palūkanas, tuo jos skiriasi nuo finans?; - ?mon?s kreditingumo – kredituojama atsi?velgiant ? ?mon?s galimyb? laiku gr??inti paskolas bei sumok?ti palūkanas; - paskol? apdraudimo; - tikslin?s paskirties – paskola turi būti naudojama tam tikslui, kuriam išduota; tai svarbu kit? princip? ?gyvendinimui. 2 Kredito šaltiniai. Pagrindiniai banko kredito šaltiniai yra pinigin?s l?šos, kuriomis disponuoja banko ?staiga. ?vairi? rūši? pinigin?s l?šos yra dedamos ? bank? ir bankas jomis gali disponuoti skirting? laik?. Da?niausiai bankuose naudojamos šios pinigini? l?š? laikymo formos: , ind?liai iki pareikalavimo – jie yra trumpalaikiai ir išmokami klientui pareikalavus; , l?šos darbo u?mokes?io s?skaitose – jos yra nuo trumpalaik?s iki vidutin?s trukm?s, periodiškai ?nešamos ? s?skait?, jos paprastai periodiškai ir išimamos; , taupomieji ind?liai, kurie paprastai yra trumpalaikiai, nors gali būti vidutin?s trukm?s ir ilgalaikiai; , terminuotieji ind?liai, tai da?niausiai 3 – 12 m?nesi?, o kartais ir ilgesnio termino; , vidutin?s trukm?s bank? išleisti vertybiniai popieriai (notes), kuri? trukm? nuo 2 iki 5 met?; , ilgalaik?s bank? išleistos obligacijos (bonds), kuri? trukm? nuo 5 iki 15 met?. Be to, kiekvienas bankas kaip kredito šaltin? gali naudoti ir iš kit? komercini? bank? ar centrinio banko gautas trumpalaikes ar ilgalaikes paskolas. Aišku bankai disponuoja ir kitomis l?šomis, j? disponavimo trukm? gali būti labai ?vairi. Kad būt? garantuotas banko likvidumas, bankas turi taip valdyti savo turt? ir ?sipareigojimus, kad l?š? išmok?jimo banko klientams terminai ir paskol? gr??inimo bankui terminai visuomet būt? suderinti. Trumpalaik?s l?šos tur?t? būti naudojamos trumpalaikiam skolinimui, vidutin?s trukm?s l?šos – vidutin?s trukm?s skolinimui ir ilgalaik?s l?šos tur?t? būti naudojamos ilgalaikiam skolinimui. Bankui skolinant trumpalaikes l?šas ilgam laikui, atsiranda pavojus banko likvidumui, bankas gali nesugeb?ti sugr??inti jam patik?t? l?š?, jeigu klientai to reikalaut?. Nor?damas išvengti šio pavojaus, bankas siekia u?tikrinti, kad pinig?, gaunam? iš skolinink?, ir pinig?, kuriuos bankas turi sumok?ti kreditoriams, mok?jimo terminai sutapt?. Šis termin? suderinimas yra vadinamas harmonija (concordance). Istoriškai šis principas dar ?inomas kaip ,,auksin?” bankininkyst?s taisykl?. ,,Auksin?” bankininkyst?s taisykl? teigia: bankas negali išduoti paskolos ilgesniam laikotarpiui, negu jis gali disponuoti jam patik?tomis kliento l?šomis. Kadangi kiekvien? dien? bankas priima ?vairi? rūši? ind?lius ir išduoda ?vairias paskolas, tod?l praktikoje ši taisykl? taikoma lanks?iai. Siekdami ma?inti savo kredito šaltini? kain? bei sekdami u?sienio bank? pavyzd?iu, Lietuvos bankai ma?ina arba visai atsisako palūkan? u? einamosios s?skaitos likut?. Pasak bankinink?, einamoji s?skaita skirta atsiskaityti, o ne taupyti, tod?l palūkanos u? šioje s?skaitoje laikomas l?šas yra ma?esn?s arba jos iš viso nemokamos. Einamoji s?skaita reiškia, kad vien? dien? likutis yra, o kit? dien? jo gali ir nebūti. Tod?l bankas šias l?šas gali naudoti tik likvidumui palaikyti. Tokie pinigai daug pelno neduoda, tod?l natūralu, kad bankai nustato minimali? liku?io sum?, u? kuri? mokamos palūkanos. Antai, bankai nuo 2002 m. spalio 1 d. nutar? nebeskai?iuoti palūkan? u? ma?esn? nei 50.000 Lt einamosios s?skaitos likut?. Iki tol u? tok? likut? jie mok?davo 0,25% metini? palūkan?. Jeigu l?š? likutis didesnis, banko klientai gali tik?tis 0,25% metini? palūkan? (buvo 0,5%). Ma?indami palūkanas, bankai skatina laisvas l?šas investuoti ? taupomuosius instrumentus - terminuotuosius bei taupomuosius ind?lius, investicinius fondus, vertybinius popierius ir kt. Taip pat nemokamos palūkanos ir u? l?š? likut? mokam?j? korteli? s?skaitose. Tiesa, pastaruoju metu, kai kurie bankai, siekdami privilioti naujus verslo klientus, v?l siūlo palūkanas u? einamosios s?skaitos likut? litais. U? vis? rūši? ind?lius, išskyrus einam?j? s?skait?, jei nesusitarta kitaip, mokamos palūkanos. Did?iausios palūkanos yra u? ilgo laikotarpio terminuotuosius ind?lius. Vis? rūši? bank? ind?li? trūkumas – gana ma?as pelningumo lygis lyginant su kitais investavimo būdais. Taupymas yra ne mados dalykas, o būtinyb?, suteikianti saugumo ir u?tikrintumo jausm?. Be to, taupymas drausmina - vartojimo ?gūd?iuose atsiranda disciplina. Pastaruoju metu einam?j? s?skait? bei s?skait? iki pareikalavimo ind?liams taikoma vienadieni? ind?li? samprata. Vienadieniai ind?liai – tai ind?liai tiek nacionaline, tiek u?sienio valiuta, kurie yra kei?iami ? pinigus ar gali būti pervedami pagal ?ek?, banko mok?jimo nurodym? ar pan. pareikalavus, be jokio u?delsimo, apribojimo ar baudos. Lietuvos bank? sistemoje 2007 met? pabaigoje vienadieni? ind?li? liku?iai sudar? net 20,4 mlrd. Lt arba 55,5 procento vis? ind?li? sumos. Taigi daugiau nei pus? vis? ind?li? neu?dirba arba beveik neu?dirba joki? palūkan?. Bankai turi naudos iš ši? ind?li?. Tai jiems pigus paskol? šaltinis, ta?iau bank? klient? pinigai, laikomi tokiu būdu, nuolat nuvert?ja. Tod?l, esant dabartinei ekonominei 3 pad??iai, patartina santaupas namuose ir bank? vienadieni? ind?li? s?skaitose perkelti ? terminuotuosius ind?lius. 2005 m. nam? ūki? taupymo lygis Lietuvoje siek? apie 11-12 % nuo disponuojam?j? pajam? ir daugma? prilygo Prancūzijos, Vokietijos, Norvegijos nam? ūki? taupymo lygiui. Tai, kad Lietuvoje karaliauja skolinimosi bumas, bank? pastangomis ?sitvirtin?s ?moni? ?protis gyventi skolon ir negalvoti apie rytdien?, rodo ir tai, kad tarp 27 ES valstybi? Lietuva yra 4 nuo galo pagal santaup? santyk? su bendrosiomis nacionalin?mis disponuojamomis pajamomis. Mes nesame tauta, kuri daug taupome, o prekyba skolon reiškia, kad taip ima gyventi ir skurd?iausias sluoksnis. Ir vietoj taupymo turime vadinam?j? negatyv? taupym?. Šis reiškinys gr?smingai stipr?ja ir kelia ekonomikos perkaitimo problem?. ?enkliai augant skolinimuisi, Lietuvos verslui ir nam? ūkiams kol kas trūksta santaup?, tod?l jos ,,importuojamos" iš kit?, pirmiausia ES šali?. Dauguma bank?, tur?dami u?sienyje pagrindines ?mones, gauna pigi? ištekli? ten ir perskolina juos Lietuvoje. Bank? paskol?, suteikt? ?mon?ms ir nam? ūkiams, pavidalu jie ?silieja ? šalies ekonomik?. Grynieji Lietuvos bank? ?sipareigojimai u?sieniui: Iš taupymo neu?dirbsi. Vidutin? realioji ind?li? palūkan? norma Lietuvoje yra neigiama. 2007 met? gruod?io m?n. vidutin? metin? infliacija buvo 5,8%, tuo pat metu vidutin? nam? ūki? vienadieni? ind?li? litais palūkan? norma buvo tik 0,41%, ?sp?jamojo iki 3 m?nesi? laikotarpio ind?li? litais – tik 4,2%, o sutarto termino ind?li? litais palūkanos siek? tik 4,67 procento. Taigi taupyti nelabai apsimoka, nes ind?li? palūkan? normos nekompensuoja santaup? nuvert?jimo. Tod?l būtina atid?iai rinktis kitus investavimo būdus, kurie susij? su didesne rizika, bet ir didesniu galimu pelnu – pirkti vertybinius popierius, lošti finans? rinkose, kas reikalauja nema?? ?ini? bei pom?gio rizikai. Bank? savinink? tikslas – kasmet gauti 15-20 procent? kapitalo gr???. ? Lietuvos bankus investuotos l?šos d?l per ma?os rinkos dar neduoda tos gr??os, kuri? duoda Europos bankai. Tod?l Lietuvos gyventojams tenka susitaikyti su brangstan?iais bankiniais produktais bei paslaugomis. Bankininkai neslepia, kad ?kaini? didinimas – tik prad?ia. Anot j?, Lietuvoje bank? pajam? struktūra yra iškreipta, nes pasaulyje ?prasta, kad komisiniai ir paskol? palūkanos sudaro po lygi? bank? pajam? dal?. Lietuvoje komisiniai sudaro tik apie 30% bank? pajam?, o kai kuriuose bankuose – tik 15-20%. Kol kas bank? pelnus didina pirmiausiai spar?iai augantys paskol? portfeliai, leid?iantys saikingai didinti paslaug? ?kainius, o naudojantis elektronine bankininkyste - ?kainius ma?inti. Ta?iau tai netruks ilgai. Bankininkai pripa??sta, kad ma??jant pajamoms iš paskol? palūkan?, o tai realu skolinimuisi rimstant, neišvengiamai did?s komisiniai, o paslaugos internetu taip pat atsidurs tarp mokam? paslaug? vien tod?l, kad būt? išlaikyta pajam? struktūros pusiausvyra. Bankai geriau jau?iasi, kai gauna daugiau pajam? iš komisini?, nes palūkan? pajamos yra nestabilios. Periodiškai bank? ?kainiai did?ja. Tiesa, ?mon?ms, ypa? didel?ms ?mon?ms, turin?ioms dideles apyvartas, su bankais tartis lengviau, nes svarus klientas yra lobis. ?mon?s tai jau?ia ir ieško 4 palankesni? variant? santykiuose su bankais. Per metus banko paslaugos pabrangsta apie 10%, o kai kurios ?mon?s skai?iuoja, kad komisini? bankams per metus susidaro keliolika tūkst. Lt. Šiauli? bankas teikia 170 ?vairi? paslaug?, iš kuri? apie 140 yra mokamos. Da?nai viena ar kelios banko teikiamos paslaugos būna nemokamos, ta?iau reikia mok?ti u? su šiomis paslaugomis susijusias operacijas. Paprastas pavyzdys - s?skaitos atidarymas ir galimyb?s j? valdyti internetu suteikimas (kai suteikiama slapta?od?i? kortel?) yra nemokamas, ta?iau l?š? pervedimas internetu ? kito kliento s?skait? mokamas. SEB banke galima išskirti 22 banko produkt? ir paslaug? grupes, ? kurias iš viso yra suskirstyti 97 banko siūlomi produktai ir paslaugos. Palyginti paslaug? ?kaini? taip pat ne?manoma, nes kiekvienas bankas paslaugas klasifikuoja skirtingai. Paslaug? ?kaini? politika komerciniuose bankuose formuojama atsi?velgiant ? bank? strategij? skatinti klientus daugiau naudotis elektronin?s bankininkyst?s paslaugomis bei tiesioginiu debetu. ?kainiai didinami tam, kad ?mon?s pereit? nuo popierini? atsiskaitym? prie atsiskaitym? internetu. Bankininkai tvirtina, kad dabar svarbu ne vien palūkanos ar ?kainiai, bet paslaug? kompleksas, kur? bankas suteikia klientui. Anot j?, siekiant geriau patenkinti kliento poreikius, su juo gali būti tariamasi d?l palūkan?, kai likutis s?skaitoje didesnis. Viena vertus, palūkanos gali būti didesn?s u? tipines, kita vertus, bankas gali suma?inti palūkanas u? klientui teikiamas paskolas. Anks?iau bankai, ypa? buv? valstybiniai, naujiems klientams pritraukti mok?davo s?lygiškai dideles palūkanas u? einam?j? s?skait? likut?. Dabar jie skai?iuoja, kiek finansiniai produktai duoda pajam? ir kiek jie kainuoja pa?iam bankui. Šiuo metu bankai siūlo panašius produktus, j? kainos taip pat panašios, tod?l dabar labiau konkuruojama paslaug? ir aptarnavimo kokybe, o ne palūkanomis. Suprantama, kad verslui ar pilie?iui skolinantis būtina kruopš?iai ?vertinti verslo rizik? ir nepasikliauti vien bank?, kit? paskolas teikian?i? institucij? arba nekilnojamojo turto agentūr? raginimais. Kartu būtina sekti verslo informacij?, ?siklausyti ? objektyvi? finans? ekspert?, ekonomikos analitik? bals?. Ypa? t?, kurie sugeba ne tik ?vertinti ekonomikos augimo ar smukimo prie?astis, bet ir prognozuoti – kaip Lietuvos, pagrindini? šalies eksporto rink?, Europos S?jungos ir viso pasaulio makroekonomin? aplinka paveiks tuos rodiklius, nuo kuri? priklauso bank? veiklos rizika, o drauge ir skolinimosi kaina. Paskol? portfelio sudarymo principai. Kiekvienas bankas, formuodamas savo kreditavimo politik? privalo ?vertinti tris skirtingus tikslus: PELNINGUM?, LIKVIDUM? ir SAUGUM?, kuri? negalima deramai siekti tuo pa?iu metu. Nor?damas pasiekti didel? pelningum?, bankas privalo didinti ilgalaiki? paskol? apimt?, nes u? jas gaunamos didesn?s palūkanos. Nor?damas palaikyti reikiam? likvidum?, bankas privalo didinti (optimaliai nustatyti) trumpalaiki? paskol? apimt?. Siekdamas didesnio saugumo, bankas privalo rinktis kam duoti paskolas. Be to, bankai, dar prieš išduodant paskolas, siekia apsisaugoti nuo skolinink?, kurie nori gauti papildom? paskol?, ta?iau nevykdo savo ?sipareigojim? pagal anks?iau išduotas paskolas ar kitas sutartis. 2003 m. gruod?io prad?ioje prad?jo veikti did?iausi? Lietuvos telekomunikacij?, bank?, lizingo bei kit? bendrovi? sukurta bendra skolinink? administravimo informacin? sistema, Informacija apie sistemoje dalyvaujan?ioms bendrov?ms nesumok?tas skolas patenka ? bendr? duomen? baz?. Duomenys ? bendr? duomen? baz? ?vedami tik tada, jei skolininkas per 18 dien? nepadengia ?siskolinimo ar jo neu?gin?ija. ?rašai šioje istorijoje gali kartinti skolininkui gyvenim? net dvejus metus. Tiek laiko po skolos sumok?jimo "Infobankas" dar saugo ?rašus apie vengim? atsiskaityti. U?sienyje galima steb?ti ?mogaus kredit? istorij? ir 10 met?. Lietuvoje sumok?jus skol?, ?rašas iš "Infobanko" ištrinamas po dvej? met?. D?l šios prie?asties tikimasi, kad ateityje fiziniai asmenys elgsis apdairiau ir skolas gr??ins laiku. Kuriant Duomen? apie skol? laiku negr??inan?ius gyventojus ir bendroves baz? ir informacin? sistem? vadovautasi Skandinavijos ir kit? Europos s?jungos šali? patirtimi. Tokios duomen? baz?s yra ?prastos kitose valstyb?se ir padeda efektyviai susigr??inti skolas. Naujoji 5 sistema tur?t? veikti ir kaip puiki prevencin? priemon?, nes skolininkai yra labiau link? atsiskaityti su ?mon?mis ?inodami, kad duomenys apie skol? pateks ? pla?iai naudojam? duomen? baz?. Negalima teigti, kad ?mon?s kiekvien? kart? atsisakys suteikti finansavimo paslaugas ? registr? patekusiam skolininkui, ta?iau jam tikriausiai reik?s pasiaiškinti, kod?l vilkina atsiskaitymus ir neapmoka s?skait?. Vakar? valstybi? patirtis rodo, jog po poros met?, kai prad?jo veikti panašūs registrai, darbing? asmen? negr??inam? skol? smarkiai suma??jo ir dabar siekia vos 2 - 3 proc. 2007 met? viduryje prad?jusi veikti kredit? biuro informacin? sistema finans? ?mon?ms leid?ia tarpusavyje keistis duomenimis apie bendroves ir priva?ius klientus. Tokia veikla, paprastai suma?inanti klient? kreditavimo rizik?. Kredit? biuro kaupiami finansini? ?sipareigojim? duomenys leid?ia operatyviau spr?sti paskol? suteikimo klausimus. Šiuo metu paskolos išdavimo savikaina yra daugiau nei 1.000 Lt, jos svarstymas trunka kelias dienas ar net ilgiau. Kredit? biuras centralizuoja ši? procedūr?, tod?l paskol? paraiškos vertinamos greitai, o nedidel?s vert?s paskola ar kredito limitas gali būti suteiktas per kelet? valand?. Pasaulin? patirtis rodo, jog tokie kredit? biurai smulkioms bei vidutin?ms ?mon?ms 43% padidina galimybes gauti paskolas iš bank?. Specialistai pabr??ia, jog kredit? biurai gerina skolinimosi aplink?, did?ja bank? paskol? portfeliai, kyla vartojimas. Naujienos bankininkyst?je - paskol? brokeriai. Šalies rinkoje paskol? brokeriai - gana nauja profesija, o tokias paslaugas teikian?ioms bendrov?ms - taip pat nauja sritis. Paskol? brokeris, veikdamas kaip nepriklausomas tarpininkas tarp kliento ir banko, rūpinasi geriausi? paskolos s?lyg? suteikimu klientui. Būdamas profesionalus finansininkas, paskol? brokeris gerai išmano bankuose sudarom? kredito sutar?i? subtilybes, taikomus ?kainius, ?ino apie bank? vykdomas akcijas, nuolat seka kredit? rinkos naujienas, jos poky?ius. Klientui ši paslauga yra naudinga tuo, jog paskol? brokeris padeda surinkti bei tinkamai parengti visus paskolai gauti reikalingus dokumentus, pateikia juos bankams, praneša apie bank? pasiūlymus ir padeda išsirinkti geriausiai kliento poreikius atitinkant? pasiūlym?. Klientas gali su?inoti ?vairi? bank? siūlomas kreditavimo s?lygas, gauti nauding? patarim?. Labai svarbu ir tai, jog sutaupoma daug laiko. Paskol? tarpininkai veikia daugelyje pasaulio šali?. Lietuvoje tarpininkauti tarp banko ir kliento prad?jo nekilnojamojo turto agentūros, statybin?s kompanijos. Atskir? ?moni?, kurios pasiūlyt? profesionalias paskol? brokerio paslaugas, dar n?ra daug. Šiuo metu pagrindin?s paskol? brokeri? tarpininkavimo kryptys yra fizini? asmen? paskolos būstui pirkti ar statyti; būstui remontuoti, - ?kei?iant nekilnojam?j? turt?, bei refinansavimas. Imantiesiems kredit? ilgam svarbiausia jaustis saugiems ir nesibaiminti, kad nesugeb?s ?vykdyti prisiimt? finansini? ?sipareigojim?. Klientui ? paskol? broker? verta kreiptis kiekvienu atveju priimant sprendim? d?l paskolos gavimo. Ma?iau patyrusiam bankiniuose reikaluose klientui sunku suprasti daugel? paskolos sutarties s?lyg?, juolab palyginti jas su konkurent? siūlomomis kredito sutarties s?lygomis. Paskol? brokeris tai atlieka kvalifikuotai. Iš pa?iūros nereikšmingos sutarties detal?s v?liau gali tapti labai svarbios. Daug laiko sugaištama aplankant daugel? bank?, sud?tinga palyginti skirting? bank? pasiūlymus. Paskol? brokeris naudingas visada, kai klientui reikalingas nešališkas patarimas. Palūkan? normos augimas kelia nerim? pa?musiesiems kreditus. Savo klientams paskol? brokeris gali patarti fiksuoti palūkan? norm? ar sudaryti did?iausios palūkan? normos pasirinkimo sandor?. Klientui paskol? brokerio paslauga nieko nekainuoja, nes šias paslaugas teikianti bendrov? gauna komisin? atlyg? iš bank?. Bankai, siekdami geresnio savo veiklos efektyvumo nekurdami nauj? darbo viet?, suinteresuoti kai kurias funkcijas perleisti "tretiesiems" asmenims. Kreiptis ? paskol? broker? jau seniai yra ?prastas ir savaime suprantamas dalykas tokiose šalyse kaip Amerika, Did?ioji Britanija, Airija. Tose šalyse paskol? brokeriai tarpininkauja išduodant ne ma?iau kaip 60 proc. paskol?. Netgi Latvijoje tai n?ra naujiena - daugiau nei tre?dalis paskol? ten suteikiama padedant paskol? brokeriams. Profesionalus paskol? brokeris atstovauja kliento, o ne banko interesams. Paskol? tarpininkai brangina savo vard?, siekia tur?ti kuo daugiau klient?, j? paslaug? paklausa did?ja tik d?l rekomendacij?. 2. KREDITO FORMOS IR RūŠYS. PASKOL? KLASIFIKAVIMO PO?YMIAI 6 Paskolos verslui. Paskolos reikalingas tiek pradedant nauj? versl?, tiek pl?tojant jau egzistuojan?i? veikl?. Akivaizdu, kad tinkamas verslo aprūpinimas pinigais - tai bene pagrindinis verslo s?km?s garantas. Banko kredit? rūšys. Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito ?staiga (kreditorius) ?sipareigoja suteikti kredito gav?jui sutartyje nustatyto dyd?io ir nustatytomis s?lygomis pinigines l?šas (kredit?), o kredito gav?jas ?sipareigoja gaut? sum? gr??inti kreditoriui ir mok?ti palūkanas. Pa?ym?tina, kad kreditavimo sutartis savo teisine esme skiriasi nuo paprastos paskolos sutarties. Paprasta paskolos sutartis pripa??stama sudaryta tik nuo pinig? perdavimo momento, t. y. kol skolininkui faktiškai n?ra perduodami pinigai, paskolos sutartis teisiškai laikoma neatsiradusia. O kreditavimo sutartis ?sigalioja nuo jos sudarymo momento arba nuo joje numatyt? s?lyg? ?vykdymo momento. Tod?l skolininkas, tinkamai ?vykd?s sutartyje numatytas s?lygas, turi teis? reikalauti iš kredito dav?jo faktiškai išmok?ti jam kredit?, o negav?s išmok?jimo gali reikalauti atlyginti nuostolius. Praktikoje galima išskirti šias pagrindines kredit? rūšis, tai: 1) kreditas investicijoms, 2) kreditas apyvartiniam kapitalui, 3) s?skaitai suteiktas kredito limitas, 4) kredito linija. 1. Kreditas investicijoms - tai da?niausiai ilgalaikis kreditas (per 1 m.), skirtas ilgalaikiam turtui - ?rangai ar gamybiniams pastatams pirkti ir rekonstruoti bei naujiems verslo projektams (pvz., naujam verslui ?gyti) finansuoti. Jis naudotinas ?gyvendinant investicinius projektus, kuri? atsipirkimo terminas yra ilgas. Paprastai bank? praktikoje taikomos tokios investicinio suteikimo s?lygos: a) jei verslas tik pradedamas, gali būti suteikta iki 60% projektin?s s?matos, b) jei verslas ple?iamas, gali būti suteikta iki 70% projektin?s s?matos, c) kredito suma, kai ?kei?iama ?em? ir pastatai, neturi viršyti 70% ?kei?iamo turto rinkos vert?s, d) kredito suma, kai ?kei?iamas kitas nekilnojamasis turtas ar ?renginiai, neturi viršyti 50% ?kei?iamo turto rinkos vert?s ir/arba balansin?s atsarg? vert?s. Gaunamo kredito gr??inimas visais atvejais turi būti u?tikrintas - paprastai ?kei?iant pat? investicij? objekt?. U?tikrinama taip pat gali būti ?kei?iant kit? kilnojam?j? ir/ar nekilnojam?j? turt? ir finansines l?šas (ind?lio bei banko s?skait?), garantijomis ir laidavimais. ?kei?iamas turtas turi būti ?vertintas bankui priimtin? nepriklausom? turto vertintoj? ir apdraustas banko naudai visam paskolos terminui bankui priimtinoje draudimo bendrov?je. Investiciniam kreditui da?niausiai nustatoma kintanti palūkan? norma, kuri priklauso nuo bazin?s palūkan? normos (EURIBOR, LIBOR, VILIBOR), pridedant tam tikr? banko mar??, ta?iau tam tikrais atvejais galima bandyti tartis ir d?l fiksuot? palūkan? suteikimo. Palūkanos paprastai skai?iuojamos nuo tos dienos, kai l?šos yra nurašomos nuo kredito s?skaitos, iki visiško atsiskaitymo. Kreditas gr??inamas lygiomis dalimis, pradedant gr??inim? po lengvatinio termino, kurio metu mokamos tik palūkanos, pabaigos. D?l lengvatinio termino kiekvien? kart? reikia tartis atskirai. 2. Kreditas apyvartiniam kapitalui - tai trumpalaikis (da?niausiai iki 12 m?n.) kreditas, skirtas laikiniems ?mon?s apyvartinio kapitalo poreikiams tenkinti, verslui pl?toti ar operatyviai reaguoti ? išaugusi? paklaus? rinkoje. Šiais kreditais paprastai nefinansuojamos investicijos. Paprastai bankai nusistato tam tikras minimalias sumas tokiems kreditams išduoti (pvz., 10.000 Lt). Be to, jiems kur kas lengviau gali būti nustatyta fiksuota, o ne kintama palūkan? norma visam kredito laikotarpiui. Nor?dama gauti kredit?, ?mon? paprastai turi tur?ti ne ma?esn? kaip 1 m. veiklos patirt?. Šio kredito gr??inimas ?prastai turi būti u?tikrintas hipoteka, ?keitimu, laidavimu ar garantija. 3. S?skaitai suteiktas kredito limitas (overdraftas) - tai trumpalaikio kredito (iki 12 m?n.) forma, kuriuo ?mon?s konkre?iai banko s?skaitai suteikiamas kredito limitas, t. y. ?mon? gali bet kuriuo metu pasiskolinti iš anksto sutart? pinig? sum? ir tam tikr? laik? tur?ti neigiam? banko s?skaitos likut?. Kaip ir kreditas apyvartiniam kapitalui, jis skirtas laikiniems ?mon?s apyvartinio kapitalo poreikiams subalansuoti ir pan. Kredito limitas padengiamas kiekvien? kart?, gavus 7 ?plaukas ? banko s?skait?. Da?niausiai overdrafto suma neviršija 50% ?mon?s vidutini? ?plauk? ? s?skait? per paskutinius metus sumos. Nor?dama j? gauti, ?mon? paprastai privalo tur?ti ne ma?esn? kaip 1 m. veiklos patirt? ir ma?iausiai 3 m?n. tur?ti s?skait? tame banke, iš kurio prašomas kreditas. Palūkanos u? kredit? gali būti fiksuotos ar kintamos. Kredito gr??inimas turi būti u?tikrintas hipoteka, ?keitimu, laidavimu ar garantija. 4. Kredito linija - tai vidutinio ar trumpalaikio kredito forma, labai panaši ? overdraft?, ta?iau n?ra siejama su konkre?ia banko s?skaita. Pagal kredito linij? ?monei tam tikram laikotarpiui suteikiamas tam tikras kredito limitas, kur? ?mon? gali išnaudoti (ir gr??inti) per vien? ar kelis kartus bet kuriuo metu, bet kokia suma neviršijant limito iki termino pabaigos. Kreditavimo sutartis ir visi kiti su kreditavimu susij? formalumai, pvz., ?keitimai ir hipotekos, yra sutvarkomi kreditavimo santyki? prad?ioje ir to nereikia kartoti kiekvien? kart? išimant dal? paskolos. Paprastai kredito linijos suma būna ?mon?s vieno ar keli? m?nesi? pardavim? (apyvartos) sumos. Kredito linijai gauti ?monei reikia tur?ti ne ma?esn? kaip 1 m. veiklos patirt? ir ma?iausiai 3 m?n. tur?ti s?skait? tame banke, iš kurio prašomas kreditas. Palūkanos u? kredit? gali būti fiksuotos ar kintamos. Kredito gr??inimas turi būti u?tikrintas hipoteka, ?keitimu, laidavimu ar garantija. Nepaisant išd?styt? bendr? taisykli?, visais atvejais konkre?ios kreditavimo s?lygos (terminai, palūkanos, kredito sumos ir pan.) visada priklausys nuo projekto patrauklumo ir derybini? sugeb?jim? bei atkaklumo. Sudarant kreditavimo sutartis visada būtina atkreipti d?mes? ?: 1) kredito išmok?jimo s?lygas (jos turi būti realios ir ?gyvendinamos), 2) kredito naudojimo paskirt?, 3) sutarties nutraukimo s?lygas ir su tuo susijusias sankcijas (baudas, delspinigius, padidintas palūkanas), 4) sankcijas u? v?lavim? laiku gr??inti kredit?, 5) aplinkyb?, kad eilin?s kredito dalies negr??inimas laiku suteikia kreditoriui teis? reikalauti prieš termin? gr??inti vis? likusi? skol? ir sutartini? sankcij?, 6) skolos gr??inimo u?tikrinimo s?lygas, t. y. hipotekos, ?keitimo lakšt?, laidavimo ir garantini? rašt? s?lygas, ?keisto turto realizavimo s?lygas, 7) baudas u? kredito ar jo dalies gr??inim? prieš termin?, 8) kreditoriaus teis? vienašališkai keisti sutarties s?lygas, ypa? pablog?jus skolininko finansinei būklei, 9) ?mon?s veiklos apribojimus kredito išdavimo laikotarpiu etc. Paskol? grupavimas. Paskolos gali būti ?vairiai grupuojamos. Ta pati paskola gali priklausyti kelioms paskol? grup?ms, pavyzd?iui, paskola gali būti ilgalaik?, išduota su u?statu, su fiksuotomis palūkanomis ir t. t. Paskolos vienai ar kitai grupei priskiriamos atsi?velgiant ? j? vertinimui pasirinktus kriterijus. Bankai teikia ?vairias paskolas skirtingiems ekonomikos sektoriams. Kiekvienam ekonomikos sektoriui bankai sukūr? ?vairi? specializuot? paskol? formas. Pagal paskolos gav?jus ir skolinimo tiksl? paskolos skiriamos ? komercines paskolas ir paskolas gamybai pl?toti (commercial and industrial loans). Jos yra teikiamos juridiniams asmenims ir gali būti skirtos: apyvartin?ms l?šoms finansuoti, projektams finansuoti, gamykloms ir ?rengimams pirkti, kompanij? akcijoms ?sigyti, kompanijoms ?sigyti (acquistion), filialams u?sienyje atidaryti bei finansuoti ir pan. Pagal klient? pobūd? paskolos skirstomos atsi?velgiant ? šiuos svarbiausius ir stambiausius ekonomikos sektorius: - nam? ūkiai, - verslo ?mon?s, - vyriausyb?, - kitos finansin?s institucijos. Paskolos gali būti priskiriamos vienam ar kitam j? tipui pagal: - paskol? apdraudim? (angliškai – security), - paskol? gr??inimo terminus ir palūkan? mok?jim? (maturity/interest terms), - pinig? skolintojus (lenders), - paskolos gav?jus ir skolinimo tiksl? (borrowers and purpose), - skolinimo tipus (types of lending), - susitarimo būd? (kind of arrangement). Pagal apdraudim? paskolos skirstomos ? apdraustas ir neapdraustas paskolas. Apdraustos yra tokios paskolos, kuri? gr??inimas garantuojamas ?kei?iant turt?: nekilnojam?j? turt?, vertybinius popierius, piniginius ind?lius arba taupom?sias s?skaitas, gamybos 8 inventori? arba atsargas, gautinas pinig? sumas (accounts receivable), arba gaunant tre?i?j? asmen? garantijas. Apdraustos paskolos suma?ina banko rizik? patirti nuostolius, jei paskola nebūt? sugr??inta. Neapdraustos paskolos (unsecured loans) išduodamos atsi?velgiant ? kliento finansin? būkl?. Šiuo atveju bankas yra visiškai priklausomas nuo kliento finansin?s veiklos ir s?km?s. Pagal gr??inimo terminus ir palūkan? mok?jim? skiriamos šios paskol? grup?s: - paskolos su fiksuota palūkan? norma ( fixed rate loans). J? palūkanos nekinta nuo paskolos išdavimo iki jos sugr??inimo; - paskolos su kintama palūkan? norma (floating rate loans). J? palūkan? norma kinta priklausomai nuo rinkos palūkan?; - paskolos iki pareikalavimo (demand loans). Jos neturi nustatytos gr??inimo datos ir gr??inamos pareikalavus; paprastai jos išduodamos su kintama palūkan? norma; - paskolos, gr??inamos lygiomis dalimis (instalment loans). Jos gr??inamos periodiškai mokant pastovi? sum?, kuri? sudaro gr??inamos paskolos dalis ir mokam? palūkan? dalis; - vienkartinio gr??inimo paskolos (balloon loans). Visa paskola arba didesnioji jos dalis gr??inama pasibaigus paskolos terminui; - trumpalaik?s paskolos (short term loans). Jos išduodamos laikotarpiui iki vieneri? met?, paprastai su fiksuota palūkan? norma. Paskola gali būti atnaujinama kitam laikotarpiui (rollover). Trumpalaik?s paskolos gali būti išduodamos dviem būdais: kredituojant liku?ius, kai paskola pervedama ? ?mon?s einam?j? s?skait? ir gali būti naudojama iš karto, ir kitu būdu – pagal preki? apyvart?, kai paskolos sumos suteikiamos, gavus preki? siuntas, o paskola gr??inama nuolat ?nešant prekybos ?plaukas, gautas u? parduotas prekes; - ilgalaik?s paskolos (long term loans). Jos išduodamos ilgesniam nei vieneri? met? laikotarpiui (paskolos, išduodamos laikotarpiui iki penkeri? met? dar vadinamos vidutin?s trukm?s paskolomis). Palūkanos šioms paskoloms skai?iuojamos prie kintamosios palūkan? normos (rinkos palūkan?) pridedant fiksuot? mar??, kuri nustatoma periodiškai. Pagal pinig? skolintojus skiriamos šios paskol? grup?s: - tiesiogin?s paskolos (direct loans), kai bankas skolina pinigus tiesiogiai klientui; - sindikuotos paskolos (syndicated loans). Jos teikiamos tuomet, kai klientui reikalinga pinig? suma viršija vieno banko galimybes. Tuomet keletas bank? paskolina klientui reikiam? pinig? sum?, pasidalindami ir skolinimo rizik?; - netiesioginio dalyvavimo paskolos (participation loans). Tai paskolos, kai bankai skolina pinigus, ne?inodami konkretaus kliento. Tokiu atveju paskolos s?lygos aptariamos su banku tarpininku, tiesiogiai skolinan?iu pinigus klientui, ir paprastai skiriasi nuo s?lyg?, kuriomis paskola išduodama klientui. Paskolos bankams ir kitoms finansin?ms institucijoms (loans to banks and financial institutions). Jos gali būti apdraustos arba neapdraustos, gali būti vienkartin?s arba suteikiamos kaip pastovi kredito linija. Klientas gali naudotis kreditu nustatytais terminais ir sumomis. Paprastai did?iausias palūkanas tenka mok?ti bankams u? šias j? suteiktas paskolas: s?skaitos perviršio arba ,,overdrafto”, susietas su kredito kortel?mis, vartojimo ir ilgalaikes paskolas, išskyrus paskolas būstui. Trumpalaikiai (vartojamieji) kreditai yra gaunami lengviausiai, ta?iau jie ir kainuoja brangiausiai. Tarkim, turint 20.000 Lt dyd?io vartojam?j? kredit? 5 m. terminui, kuriam taikoma 15% palūkan? norma ir kreditas gr??inamas anuiteto būdu, per vis? laikotarp? palūkan? bus sumok?ta 8.550 Lt, t.y. beveik 43% kredito sumos. Tod?l su paskolomis (kreditais) siūloma tvarkytis taip: 1. Pirmiausia gr??inkite pa?ius „brangiausius“ kreditus. Absoliutine išraiška j? gr??inimai per m?n. ir priskai?iuotos palūkanos nebūna didel?s, bet būtent šie kreditai „suvalgo“ did?i?j? dal? laisv? l?š?, kurias būt? galima nukreipti kitur, tarkime, taupymui ir investavimui. 2. Nereikia pamiršti, kad kredito gr??inimo grafikus visuomet galima keisti, ta?iau tai kainuoja sutarties keitimo mokes?ius. Be to, kredit? galima refinansuoti kitoje finansin?je institucijoje, siūlan?ioje palankesnes s?lygas. 9 3. Anks?iau laiko gr??inant kredit? ar jo dal?, paprastai taikomos baudos, tod?l derantis d?l kredito s?lyg? stenkit?s to išvengti. 4. Gr??in? trumpalaikes paskolas, laisvas l?šas nukreipkite taupymui ir investavimui. Lietuva išlieka pigiausi? paskol? nacionaline valiuta Baltijos šalis, o Latvija - solid?iausi? palūkan? u? ind?lius regiono valstyb?. Latvijos nacionalin?s statistikos ?inybos duomenimis, ilgalaiki? paskol? nacionaline valiuta vidutin? kaina Lietuvoje 2008 met? sausio m?nes? siek? 9,7 proc., Latvijoje - 15,8 proc., Estijoje - 12,8 proc., o trumpalaiki? - atitinkamai 8,2 proc., 10,5 proc. ir 8,2 proc. met? palūkan?. Per metus ilgalaiki? kredit? vidutin?s met? palūkanos Lietuvoje pakilo 2,9 procentinio punkto, trumpalaiki? - 2,6 punkto, Latvijoje - atitinkamai 4,0 punktais ir 3,8 punkto, Estijoje - 4,6 punkto ir 2,4 punkto. Met? palūkan? vidurkis u? ilgalaikius ind?lius nacionaline valiuta saus? Lietuvoje siek? 3,7 proc. (0,6 punkto ma?iau nei prieš metus), Latvijoje - 10,3 proc. (5,5 punkto daugiau), Estijoje - 4,6 proc. (0,9 punkto daugiau). U? trumpalaikius ind?lius nacionaline valiuta Lietuvoje buvo mokama vidutiniškai 5,6 proc. (2,5 punkto daugiau), Latvijoje - 7,6 proc. (4,0 punktais daugiau), Estijoje - 5,5 proc. (1,9 punkto daugiau). Pagal pinig? skolinimo būdus paskolos gali būti skirstomos taip: - teikiamos faktoringo (factoring) būdu, kai bankas skolina klientui pinigus u? gautinas sumas, kurias klientui skolingi kiti partneriai. Šiuo atveju bankas prisiima vis? rizik?, susijusi? su ši? sum? nesumok?jimu; - teikiamos forfeitingo (forfeiting) būdu, kai bankas perka vekselius, gautus vykdant eksporto sandorius (bankas prisiima rizik?, o eksportuotojas gauna pinigus). Paprastai reikalaujama, kad importuotojo šalies bankas suteikt? garantij? tokiam sandoriui; - antrin? paskola (back-to-back/washable loan), tai toks susitarimas, kai bankas išduoda paskol? klientui, o kita šalis padeda ind?l? ? bank? kaip garant?; - lygiagre?ios paskolos (parallel loans), kai vienas bankas, priklausantis bank? grupei, išduoda paskol?. Kitas tos pa?ios grup?s bankas iš kliento, kuriam išduota paskola, ar kitos šalies, priima ind?l? kaip paskolos garantij?. Garantijos (guarantees). Bankas teikia garantijas tre?iajai šaliai, kad jis ?vykdys savo kliento ?sipareigojimus, jeigu klientas negal?s to padaryti. Pavyzd?iai: - tenderio obligacijos (bid bonds) – bankas garantuoja tenderio s?lyg? vykdym?; - kontrakto vykdymo obligacijos (delivery/performance bonds) – bankas garantuoja kontrakto s?lyg? vykdym?; - išankstinio apmok?jimo garantija (advance payment guarantee) – bankas garantuoja, kad pirk?jas susigr??ins iš anksto ?mok?tus pinigus, jeigu tiek?jas nepristatys preki?. 3. VARTOJIMO PASKOLOS, MOK?JIMO KORTEL?S, INTERNETIN? BANKININKYST? 10 Vartojimo paskolos (consumer loans). Jos išduodamos privatiems asmenims ir paprastai yra naudojamos: - vartojimo reikm?ms (automobiliui, baldams ir kt.) ?sigyti; - namams, butams remontuoti; - mokymo išlaidoms padengti; - gydymo išlaidoms padengti; - mokes?iams sumok?ti; - atostogoms; - kitoms asmenin?ms išlaidoms padengti. Vartojamosios paskolos, arba greiti pinigai, pateisinami, kai juos naudojant perkamas tikrai būtinas ir ilgalaikis daiktas (tikrai ne televizorius, siurblys ar atostogos), kai skolinamasi verslui ar papildomoms pajamoms u?dirbti. Visos kitos vartojam?j? paskol? paskirtys nepasiteisina. Kod?l? Jos atima motyvacij? ieškoti ilgalaiki? mums kylan?i? problem? sprendimo būd?. Kliūtis apeiname lengvai pasiskolindami. Ilgainiui tai tampa norma, kol vien? dien?, gal pakilus palūkan? normoms rinkoje ar nesulaukus atlyginimo padidinimo, ima ir prispaud?ia skol? našta. Trumpalaikiam gyventoj? pinig? trūkumui kredituoti yra naudojamos j? einam?j? ind?li? s?skait? perviršio paskolos (overdraft) arba kredito linijos, susietos su kredito korteli? s?skaitomis. Pastaroji trumpalaiki? paskol? forma yra pla?iausiai naudojama fizini? asmen? trumpalaikiam kreditavimui Lietuvoje. S?skait? perviršis (overdraft) – tai kredito galimyb? fiziniam asmeniui iki tam tikros nustatytos sumos viršyti savo einam?j? ind?li? s?skait?. Paprastai fizinio asmens einamojoje ind?lio s?skaitoje tur?t? būti teigiamas likutis, ta?iau fizinis asmuo gali bet kada iš tos pa?ios s?skaitos nustatytam periodui ir iki nustatytos ribos pasiskolinti pinig? iš banko, sudarydamas šios s?skaitos pervirš?. Toks kreditas yra labai patogus priva?iam asmeniui, ta?iau bankui jis yra pakankamai brangus ir rizikingas, nes bankas ne?ino, kada ir kiek pinig? prireiks klientams, turintiems tokias s?skaitas banke. Tod?l kredito palūkanos, mokamos u? s?skaitos pervirš? tomis dienomis, kai kliento einamoji s?skaita buvo neigiama, t. y. buvo paimtas trumpalaikis kreditas, yra daug aukštesn?s nei paprasto kredito, kad gal?t? kompensuoti papildom? rizik?. Lietuvos mok?jimo korteli? rinka per 2007 metus išaugo 8,9 proc. - visi šalies komerciniai bankai 2008 met? sausio prad?ioje buvo išplatin? 3,88 mln. ?vairi? mok?jimo korteli?, o bendra j? apyvarta pernai siek? 35,4 mlrd. lit? - 41,6 proc. daugiau nei 2006-aisiais. 2007-?j? prad?ioje bendras vis? bank? korteli? skai?ius siek? 3,563 mln., o j? apyvarta 2006-aisiais buvo 25 mlrd. lit?. Kreditin?s bei debetin?s su kredito limitu kortel?s 2007-?j? pabaigoje sudar? 19,3 proc. vis? korteli?, o vien kreditin?s - 8,7 proc. (2006-?j? pabaigoje - 6,9 proc.). Met? pabaigoje Lietuvoje 1 000-iui gyventoj? teko 1 153 mok?jimo kortel?s (2006 m. Lietuvoje – 1 051, o ES – 1 508). Per metus, palyginti su 2006 m., debeto kortel?mis atlikt? mok?jimo operacij? skai?ius padid?jo 38,5 procento, j? vert? – 57,8 procento. Mok?jimo operacijos vidutin? vert? debeto kortel?mis buvo 112 lit?. Mok?jimo operacijos kredito kortel?mis vidutin? vert? – 251 11 litas. Palyginti su 2006 m., kredito kortel?mis atlikt? mok?jimo operacij? skai?ius padid?jo 62,6 procento, vert? – 67,6 procento. "Hansabankas", 2007 m. gruod?io pabaigoje vald?s 33,8 proc. visos korteli? rinkos ir išplatin?s 1,310 mln. mok?jimo korteli?, pagal š? rodikl? toliau lenk? SEB bank?, kuris išplatino 1,236 mln. korteli? ir u??m? 31,9 proc. rinkos. "Snoras", kaip ir anks?iau, išliko tre?ioje vietoje su 717,7 tūkst. korteli? ir 18,5 proc. rinkos, "DnB Nord" buvo ketvirtas - 311 tūkst. korteli? ir 8 proc. rinkos. Mok?jimo kortel?s (laikotarpio pabaigoje): Daugiau informacijos apie mok?jimo korteles galima rasti Lietuvos bank? asociacijos interneto svetain?s puslapyje - Jungtin?je Karalyst?je kredito kortel?s sudaro daugiau nei 50 proc. vis? korteli?, Švedijoje - apie 46 proc., Vokietijoje - apie 26 proc. Estijoje ši dalis jau siekia apie 17 procent?, o Lietuvoje kredito kortel?s sudaro vos 5,5 proc. vis? mok?jimo korteli?. Kredito korteli? daug?s, nes did?ja gyventoj? pajamos. Pastaruoju metu bankai palengvino klientams s?lygas kredito kortel?ms gauti. Pavyzd?iui, prieš por? met? kredito kortelei gauti reik?davo ne ma?esni? kaip tūkstan?io lit? pajam?, o dabar pakanka ir 400 lit? per m?nes?. Naujausi duomenys apie mok?jim? korteles ir kitas mok?jim? priemones pateikiami Lietuvos banko interneto svetain?s puslapiuose - ;lang=lt . Internetin? bankininkyst?. Lietuvoje 2008 met? prad?ioje buvo 2,88 mln. internetin?s bankininkyst?s klient?. Per metus j? skai?ius išaugo 67 proc. Internetin?s bankininkyst?s lyderiu 2007 m. išliko "Hansabankas", ši? met? prad?ioje tur?j?s 863 tūkst. vartotoj? - 23 proc. daugiau nei 2007-?j? prad?ioje (702,1 tūkst.). SEB bankas ši? met? prad?ioje tur?jo 718 tūkst. vartotoj? (14 proc. daugiau nei 2007-?j? prad?ioje), nors planavo tur?ti 730 tūkstan?i?. Nuo lyderi? kiek atsiliko "DnB Nord", internetin?s bankininkyst?s vartotoj? skai?i? per metus padidin?s 34 proc. iki 228 tūkst., ir "Snoras", sausio prad?ioje tur?j?s 124,9 tūkst. (53 proc. daugiau nei prieš metus). Kiti bankai sausio prad?ioje tur?jo ma?iau nei po 100 tūkst. internetin?s bankininkyst?s klient?: "Sampo" - 64,2 tūkst. (47 proc. daugiau nei prieš metus), "Nordea" - 75,4 tūkst. (2,1 karto daugiau), ūkio bankas - 44,1 tūkst., "Parex" - 25,6 tūkst., Šiauli? bankas - 21,9 tūkst., Medicinos bankas - 3,3 tūkst. Mobiliosios (SMS) bankininkyst?s lyderiu laikomas SEB bankas, ši? met? prad?ioje tur?j?s 302 tūkst. toki? klient?. Nuo jo kiek atsiliko "Hansankas" (265 tūkst.), tre?ioje vietoje - "DnB Nord" bankas (20,6 tūkst.). Tik?tina, kad šie skai?iai ne visiškai atspindi reali? pad?t?, kadangi nema?ai gyventoj? naudojasi iš karto keliomis internetin?s bankininkyst?s sistemomis. Daugiau informacijos šia tema rasite Lietuvos komercini? bank? asociacijos interneto svetain?s puslapyje - Prognozuojama, kad internetin?s bankininkyst?s vartotoj? skai?ius dar kur? laik? augs, ta?iau esmin?s permainos tur?t? vykti ne pritraukiant naujus vartotojus, bet pateikiant rinkai nauj? produkt?. 4. PASKOLOS VALSTYBINIAM SEKTORIUI Valstybinis sektorius yra ?vairialyp? grup?, jungianti vis? rūši? institucijas ir organizacijas, kurias ?kūr? arba valdo vyriausyb?. Šio sektoriaus dalis yra ne tik valstybinio valdymo vienetai ir savivaldyb?s, bet ir j? ?steigtos organizacijos. Tur?dama galios ir pareig? lemti šalies makroekonomik?, vyriausyb? gali tur?ti kelet? tiksl?: - visišk? gyventoj? u?imtum?; - ekonomikos augim?; - ?em? infliacij?; - mok?jim? balanso pusiausvyr?; - biud?eto pusiausvyr?. Paprastai vyriausyb?s pasirenka, j? manymu, svarbiausius šalies makroekonomikos pl?trai tikslus ir stengiasi juos ?gyvendinti. Labai svarbi ekonomin?s politikos dalis yra pinig? politika, kuri turi ?takos palūkan? normai ir valiut? main? kursui. 12 Daugelyje šali?, taip pat ir Lietuvoje, ekonomin?s ir pinig? politikos funkcijos yra padalintos tarp atskir? valstybini? institucij?: šalies vyriausyb?s ir centrinio banko. Komerciniams bankams vyriausyb? yra klientas ir vald?ia vienu metu, tod?l j? santykiuose da?nai atsiranda ?tampa. Vyriausyb?s bei jos kontroliuojamo sektoriaus ir komercini? bank? tarpusavio santykius pirmiausia lemia tai, kad valstybinis sektorius da?niausiai turi deficitin? biud?et?, tai yra valstyb?s išlaidos yra didesn?s u? jos pajamas: surenkamus mokes?ius ir valstybinio ekonomikos sektoriaus peln?. Valstybinio sektoriaus skolos finansavimo būdai. Biud?eto deficitas gali būti finansuojamas skolinantis pinigus tiesiogiai iš šalies verslo bei visuomen?s arba u?sienyje, išleid?iant i?do vekselius ir obligacijas, arba imant paskolas tiesiogiai iš komercini? bank?. Kadangi vyriausyb?s bei jos kontroliuojamo sektoriaus biud?eto deficitas yra labai didelis, tai valstybinis sektorius yra svarbiausias arba labai svarbus komercini? bank? klientas. Dalis valstyb?s skolos finansuojama išleid?iant vyriausyb?s vertybinius popierius (VVP), kurie skirstomi: - pagal valiutas, nes dalis j? išleid?iama nacionaline valiuta, o kita dalis – u?sienio valiuta ar valiutomis; - pagal investuotojus, nes dal? VVP bus ?sigij? vietiniai investuotojai, o kit? dal? – u?sienio; - pagal investuotoj? tip?: privatūs ar instituciniai investuotojai; - pagal VVP terminus: trumpalaikiai ir ilgalaikiai vyriausyb?s vertybiniai popieriai; trumpalaikiai – (iki 1 met?) VVP yra išleisti i?do vekseli? forma, o ilgalaikiai – vidutin?s (1 – 10 met?) trukm?s bei ilgesni? (20 – 30 met?) obligacij? forma. I?do vertybiniai popieriai gali būti platinami individualiuoju, viešuoju arba aukcion? būdu. Paprastai šalies vyriausybei, kaip i?do vertybini? popieri? emitentui, atstovauja Finans? ministerija, o šie vertybiniai popieriai platinami konsultuojant ir tarpininkaujant centriniam bankui. Individualus VVP platinimo būdas naudojamas tiesiogiai derantis su vienu ar keliais tarpininkaujan?iais investiciniais bankais, kai siekiama išplatinti toki? popieri? emisijas tarptautiniu mastu. Jei VVP platinami viešuoju būdu, emisijos s?lygos paskelbiamos iš anksto ir investuotojai gali šiomis s?lygomis pirkti vertybinius popierius vis? j? emisijos laik?, kuris gali trukti kelis m?nesius. Pasaulio, taip pat ir Lietuvos, praktikoje did?ioji VVP dalis nacionalin?je rinkoje išplatinama rengiant aukcionus, kuriuose laimi investuotojai, kuriuos tenkina ma?esnis toki? vertybini? popieri? pelningumas (pasiūl? ma?esn? toki? popieri? kain?). Lietuvoje tokius aukcionus organizuoja Lietuvos bankas. Pirmasis VVP aukcionas Lietuvoje ?vyko 1994 m. liepos 19 d. Pastaruoju metu Lietuvos Respublikos Vyriausyb? leid?ia 1, 3, 6 ir 12 m?nesi? trukm?s i?do vekselius litais ir 2, 3, 5, 7, 10 bei 11 met? trukm?s vyriausyb?s obligacijas. Nuo 2002 m. spalio 15 d. buvo prad?ti platinti trij? met? trukm?s taupymo lakštai litais, kuri? metin? palūkan? norma – 4,6 procento, minimali investavimo suma 100 lit?. Taupymo lakštai tarp gyventoj? nukonkuravo aukcionuose platinamus VVP, nes juos ?sigyjant nebuvo mokami komisiniai tarpininkams ir nepatiriama kit? investavimo s?naud?. Nors lakšt? palūkanos nuolat ma??jo, ta ?iau jos buvo didesn?s u? analogišk? termin? VVP bei Lietuvos bank? mokamas palūkanas u? ilgalaikius ind?lius. Taupymo lakšt? platinimas sustabdytas nuo 2003 met? bir?elio 21 dienos. TVF teigimu, taupymo lakštai valstybei yra rizikingas skolinimosi instrumentas, o rizik? didina tai, jog taupymo lakšt? platinimo apimtys buvo smarkiai išaugusios. Finans? ministerija artimiausiu metu neplanuoja atnaujinti taupymo lakšt? platinimo. 2007 met? pabaigoje valstyb?s skola u? litais išleistus Vyriausyb?s vertybinius popierius (toliau – VVP) sudar? 2 610,9 mln. lit?. U? aukcionuose parduotus VVP Valstyb?s skola per 2007 metus, lyginant su 2006 metais, suma??jo 154,5 mln. lit?. 2007 metais buvo pilnai atsiskaityta su likviduojamo Lietuvos akcinio inovacinio banko kreditoriais – u? 45,7 mln. lit? buvo išpirkta paskutin? tam tikslui išleista VVP emisija. Iki 2007 met? Lietuvos akcinio inovacinio banko kreditoriams iš viso buvo gr??inti 321,6 mln. lt. Nominalia verte 2007 m. gruod?io 31 d. did?iausi? neišpirkt? VVP, parduot? aukcionuose, dal? – 872,5 mln. lit? (33,22 proc.) – sudar? 10 met? trukm?s obligacijos. 13 Vis? trukmi? obligacij?, išleist? litais, neišpirkta dalis nominalia verte sudar? 2 181,8 mln. lit? (83,06 proc.), o i?do vekseli? – 445,0 mln. lit? (16,94 proc.). 2007 met? pabaigoje apyvartoje buvo 13 neišpirkt? aukciono būdu išleist? VVP emisij?, iš kuri? 8 – obligacij? ir 5 – i?do vekseli? emisijos. Kadangi Europos S?jungos šali? nari? skolinimosi priemoni? rinkoje 2007 metais skolinimosi kaštai did?jo, tai ir Lietuvoje per 2007 metus aukciono būdu litais išleist? vis? trukmi? VVP metini? palūkan? norm? svertinis vidurkis, lyginant su 2006 metais, padid?jo nuo 3,13 iki 4,25 proc. I?do vekseli? metini? palūkan? norm? svertinis vidurkis, lyginant su 2006 metais, padid?jo nuo 3,04 proc. iki 4,18 proc., o obligacij? padid?jo nuo 3,73 proc. iki 4,41 proc. Tarp vietos investuotoj? pagrindin? dalis apyvartoje esan?i? VVP litais priklaus? pinig? finansin?ms institucijoms ir draudimo korporacijoms bei pensij? fondams (išskyrus Valstybin? socialinio draudimo fond?). 2007 metais, palyginus su 2006 metais, pinig? finansini? institucij? turim? VVP dalis suma??jo nuo 41,87 proc. iki 32,64 proc., o draudimo korporacij? bei pensij? fond? turim? VVP dalis padid?jo nuo 23,67 proc. iki 26,47 proc. 2007 m. spalio m?n. Finans? ministerija, tarpininkaujant bankams Socieate Generale ir UBS, tarptautin?se finans? rinkose išplatino 10 met? trukm?s 600 mln. eur? vert?s euroobligacijas, kurios bus išperkamos 2018 m. Kadangi Europos S?jungos šali? nari? skolinimosi priemoni? rinkoje 2007 metais skolinimosi kaštai did?jo, šios emisijos euroobligacij? atkarpos dydis sudar? 4,85 proc. 2005 metais vasario m?nes? tarptautin?se rinkose išplatintos ir 2006 met? vasario m?nes? papildytos iki 1000 mln. eur? nominaliosios vert?s 10 met? trukm?s euroobligacij? emisijos atkarpos dydis yra lygus 3,75 proc. 2007 met? pabaigoje apyvartoje buvo 5 neišpirktos tarptautin?se finans? rinkose išplatintos euroobligacij? emisijos, kuri? nominali vert? sudar? 3 800 mln. eur?, o vidutinis svertinis atkarpos dydis – 4,83 proc. 2007 met? pabaigoje valstyb?s skola u? VVP, išleistus vidaus ir u?sienio rinkose, buvo 15 747,4 mln. lit?. Valstyb?s skolos dalis u? vidaus ir u?sienio VVP, lyginant su 2006 metais, padid?jo 1 923,4 mln. lit?. Daugiau informacijos šia tema galima rasti Lietuvos Respublikos finans? ministerijos interneto svetain?s puslapyje - 5. PALūKAN? ESM?. J? TEORIJOS. PALūKAN? NORMOS, J? RūŠYS IR VEIKSNIAI. PALūKAN? POLITIKA, JOS ?GYVENDINIMO PRIEMON?S Palūkan? norma yra papildoma kaina, kuri? paskolos ?m?jas (skolininkas) sumoka kreditoriui (skolintojui) kaip pried? prie pradin?s paskolintos sumos, išreikšta procentais. Palūkan? normos susidarymas. Palūkan? norma vaidina pagrindin? vaidmen? finans? tarpininkavimo procese. Bet koks skolinimo ar skolinimosi sandoris yra susij?s su palūkan? mok?jimo ar j? gavimo procesu. Kadangi rinkoje tenka susidurti su ?vairiais finansiniais instrumentais, kurie naudojami, siekiant skirting? tiksl?, tod?l susidaro ir skirtingos palūkan? normos. Finans? rinkose kiekvien? dien? nustatoma keliasdešimt ?vairi? palūkan? norm?: ind?li?, bank? paskol?, vyriausyb?s ir kit? vertybini? popieri? ir t. t. Palūkan? norm?, kaip ir kitas kainas (maisto produkt?, drabu?i?, kompiuteri? ir kt.), lemia pasiūlos ir paklausos poky?iai. Pasiūlos ir paklausos s?veika taip pat nustato kain? ir kiek? ir finans? rinkose. Bendras palūkan? norm? dydis. Palūkan? normos yra glaud?iai susijusios su kai kuriais ekonomin?s sistemos reiškiniais (pinig? politika, valiut? kursais, tarptautine prekyba ir tarptautine finans? rinka). Šiandienin?je globalin?je finans? rinkoje beveik nei viena valstyb? nebegali išvengti išorini? veiksni? poveikio bendram nacionalin?s palūkan? normos lygiui. Tai reiškia, kad kiekvienos šalies palūkan? norm? lygis priklauso ne tik nuo tos šalies vyriausyb?s ir nacionalin?s pinig? rinkos, bet ir nuo kit? veiksni?. ? palūkan? norm? galime ?iūr?ti kaip ? kain?, kuri? paskolos ?m?jas pasiruoš?s sumok?ti kreditoriui u? skolinamas l?šas. Palūkan? norma taip pat parodo ir dabartinio kapitalo ateities vert?, t. y. palūkan? norma išreiškia dviej? kapital? ver?i? santyk? – dabartin?s vert?s ir būsimosios vert?s. Pavyzd?iui, pad?j?s ? bank? 100 lit? ind?l?, jūs gaunate pa?ad?, kad bankas po met? jums išmok?s 110 lit?. Taigi jūs? būsimoji vert? (110 lit?) yra didesn? u? dabartin? (100 lit?) vert? 10 procent?. Kai dviej? 14 ver?i? santykis išreiškiamas kaip kasmetini? poky?i? procentas, jis tampa palūkan? norma. Palūkan? norma beveik visada išreiškiama procentais per metus. Palūkan? norma turi būti pozityvi d?l trij? viena su kita susijusi? prie?as?i?: - kreditorius reikalauja kompensacijos u? dabartinio savo vartojimo suma?inim? (atsisakym?); - kreditorius reikalauja kompensacijos u? likvidumo suma?inim? (atsisakym?). Kreditorius turi pinigini? l?š?, kuri? jis kasdien nevartoja. Šias l?šas kreditorius laiko gryn?j? pinig? forma, tod?l jis jas gali bet kada išleisti. Kreditoriaus l?šos, kurias jis paskolino paskolos ?m?jui, tampa gana nelikvid?ios, tod?l mokamos palūkanos ir yra kompensacija kreditoriui u? jo l?š? likvidumo suma??jim?; - kreditorius reikalauja kompensacijos u? pinig? skolinimo rizik?. Ši rizika yra susijusi su paskolos ?m?jo ?sipareigojim? ne?vykdymu (kredito rizika) arba su būtinybe anks?iau nustatyt? termin? parduoti aktyvus (paskol?), kai tuo momentu kainos yra ?emos. Pastaroji priverstin? operacija atneš kreditoriui kapitalo nuostoli? (rinkos rizika). Nominalios ir realios palūkan? normos. Realioji palūkan? norma yra lygi nominaliajai palūkan? normai, minus infliacijos procentas. Paskolos ?m?jas moka kreditoriui nominali?j? palūkan? norm?. Pavyzd?iui, metin? palūkan? norma u? 12 m?nesi? trukm?s vyriausyb?s i?do vekselius yra 10,25 procento, o metin? infliacija – 8,25 procento. Tuomet realioji palūkan? norma bus lygi 2 procentams. Taigi, nusipirk?s u? 1000 lit? min?t? i?do vekseli?, met? gale jūs gausite 1102,50 lito. Bet ne visi 102,50 lito bus jūs? pajamos. Kadangi metin? infliacija yra lygi 8,25 procento, vadinasi, u? gr??intus 1000 lit? dabar jūs gal?site nusipirkti preki? tik ne daugiau kaip u? 917,50 lito, kai met? prad?ioje būtum?te ?steng?s nusipirkti toki? pa?i? preki? krepšel? u? 1000 lit?. Tod?l iš gaut?j? 102,50 lito nominali?j? pajam? 82,50 lito jūs turite skirti kompensuoti jūs? pradini? pinig? perkamajai galiai, o tikrosios jūs? pajamos bus tik 20 lit?, t. y. realios palūkanos – 20 lit?. Nominalios Lietuvos komercini? bank? bei u?sienio banko ?staig? paskol?, suteikt? nefinansin?ms korporacijoms ir nam? ūkiams, palūkan? normos pateikiamos šiame Lietuvos banko interneto puslapyje - ;lang=lt . Investuotojams visada yra svarbesn? realioji palūkan? norma, nei nominalioji. Investuotojas, kuris tikisi 8,25 procento infliacijos, nesibaimins investuoti, jei palūkan? norma bus 10,25 procento, o jei jis mano, kad infliacija išaugs iki 11 ar 12 procent?, tuomet jis atsisakys investuoti toje šalyje. Štai kod?l daugelis išsivys?iusi? šali? bei pereinamojo laikotarpio valstybi? siekia tur?ti kuo ?emesn? ir prognozuojam? infliacijos lyg?. Palūkan? norm? teorijos. Yra dvi teorijos, kurios bando paaiškinti palūkan? normas: - klasikin? arba skolinam?j? l?š? teorija; - Keinso (J.M.Keynes – Kembrid?o universiteto angl? ekonomistas) arba likvidumo pirmenyb?s teorija. Klasikin? arba skolinam?j? l?š? teorija. Klasikin? teorija palūkan? norm? nustato pagal investicini? l?š? paklaus? ir santaup? pasiūl?. Investicini? l?š? paklaus? lemia ?mon?s. Kuo didesn? palūkan? norma, tuo ma?iau pinig? ?mon?s nori skolintis. L?š? pasiūla priklauso nuo santaup? dyd?io. Kuo ma?esn? palūkan? norma, tuo ma?iau bus taupoma, ir atvirkš?iai. Tokiu atveju pinig? pasiūla ir pinig? paklausa tiesiogiai nelemia palūkan? normos. Palūkanos svyruoja d?l to, kad svyruoja skolinam? l?š? pasiūla ir paklausa. Ta?iau tai priklauso nuo to, koki? palūkan? norm? tikimasi ateityje. Padid?jus palūkan? normai, padid?s ir santaup? pasiūla. Kartu noras didinti brangstan?ias santaupas skatins ma?inti ?moni? ir verslo išlaidas kasdieniniam vartojimui. Ta?iau, did?jant santaup? palūkan? normai, investicij? poreikis ma??s, nes, išaugus ind?li? palūkanoms, gerokai išaugs ir paskol? palūkanos. Taigi, palūkan? norm? lemia investicini? l?š? paklausa ir santaup? pasiūla. Kai santaupos yra lygios investuotoj? numatomai investuoti sumai, tai bendra palūkan? norma ilgam nusistovi pusiausvyros taške. Tokia palūkan? norma vadinama pusiausvyros palūkan? norma. Pusiausvyra reiškia, kad pinigini? l?š? kiekis, kur? nori paskolinti kreditoriai, yra lygus tam pinigini? l?š? kiekiui, kur? nori pasiskolinti potencialūs investuotojai. Kai kreditori?, norin?i? paskolinti u? aukštesn? palūkan? norm?, yra daug daugiau nei potenciali? paskol? ?m?j?, atsiradusi tarp kreditori? konkurencija ma?ina palūkan? norm?. Ir atvirkš?iai, u? ma?esn? palūkan? norm? potencialūs investuotojai pasiruoš? pasiskolinti daugiau l?š? nei kreditoriai nori j? suteikti. Šiuo atveju konkurencija tarp paskol? ?m?j? didina palūkan? norm?. Kada palūkan? norma pasiekia pusiausvyros tašk?, tada jos pasilieka tame taške tiek ilgai, kiek išsilaiko pasiekta pasiūlos ir paklausos pusiausvyra. Paskol? paklaus? formuoja šie investuotojai: - verslo ?mon?s, kurioms skolinamosios l?šos reikalingos technologijoms ir ?rengimams ?sigyti; 15 - nam? ūkiai (gyventojai), kurie nori nusipirkti automobilius, butus ar ilgalaikio vartojimo prekes (šaldytuvus ir kt.); - savivaldyb?s, kurioms skolinamosios l?šos reikalingos gatv?ms tiesti, tiltams statyti ir kt.; - vyriausyb?, kuri skolinasi pinigus biud?eto deficitui finansuoti. Ekonomini? pakilim? metu, kai verslas ple?iasi, palūkan? norma did?ja, o ekonominio aktyvumo suma??jimo laikotarpiu – palūkan? norma ma??ja. Tai atspindi skolinam?j? l?š? poreik? ekonominio pl?timosi laikotarpiu ir j? suma??jus? poreik? – ekonominio nuosmukio metu. nfliacija kaip veiksnys, turintis ?tak? realiai palūkan? normai, yra labai svarbus pasiūlos ir paklausos I elementas. Infliacijos poky?i? numatymas stipriai veikia paklausos ir pasiūlos santyk?. Paskolos ?m?jas, tik?damasis, kad infliacija did?s, nor?s pasiskolinti daugiau, taip padidindamas ir skolinam?j? l?š? poreik?. Šiuo atveju investuotojas tikisi skol? gr??inti ,,infliacijos sugrau?tais” (nuvert?jusiais) pinigais. Iš kitos pus?s, kreditorius, laukdamas infliacijos padid?jimo, suma?ins skolinam?j? l?š? kiek?. Kreditorius sieks kompensuoti būsimus infliacijos padarinius, ta?iau abiem atvejais nominali palūkan? norma pakils. Kai kreditorius ir investuotojas laukia infliacijos suma??jimo, tai ir palūkan? norma tur?t? suma??ti. Ta?iau realiame pasaulyje viskas yra daug sud?tingiau. Klasikin?s teorijos šalininkai teigia, kad pagrindinis ekonominio elgesio pasikeitimas gali stipriai paveikti nusistov?jusi? pusiausvyros palūkan? norm?. Ši teorija da?niausiai taikoma norint paaiškinti ilgo laikotarpio palūkan? norm? susidarym?. Pastaba. Klasikin? teorija beveik nekreipia d?mesio ? pinig? kiek?. Ji teigia, kad pinig? kiekio pokytis paveiks tik bendr? kain? lyg?, bet netur?s realaus poveikio santaup? ir investavimo lygiui. Tai reiškia, kad padid?jus pinig? kiekiui, padid?s ir bendras kain? lygis, kuris ir absorbuos ,,perteklin?” likvidum?. Likvidumo pirmenyb?s teorija. Ši teorija vadinama ??ymaus angl? ekonomisto Keinso (1883 – 1946) vardu ir yra didesn?s teorijos dalis. Ji bus nagrin?jama tik tiek, kiek reikalinga palūkan? normos susidarymui paaiškinti. Keinsas, priešingai nei klasikin?s teorijos šalininkai, teig?, kad palūkan? norma yra monetarinis reiškinys. Ji (norma) nusistovi ne d?l santaup? ir investicij? s?veikos, bet d?l pinig? pasiūlos ir paklausos svyravim?. Keinsas taip pat teig?, kad pinig? kiekis gali daryti ?tak? ir bendram ekonomikos aktyvumo laipsniui, bet tik tiek, kiek tai lems palūkan? normos lyg?. Pagrindin? likvidumo teorijos id?ja yra ta, kad pusiausvyros palūkan? norma yra tokio dyd?io, kad pinig? pasiūla būt? lygi j? paklausai. Šioje teorijoje pinig? kiekis vaidina pagrindin? vaidmen?. Pinig? vaidmens pripa?inimas ekonominiame gyvenime buvo didelis ?ingsnis ne tik ekonomikos mokslo srityje. Buvo suvokta, kad pinigai yra finansini? aktyv? bei ?mogaus turto dalis, t. y. investuotojai gali savo finansin? turt? laikyti akcij?, obligacij? ar banko depozit? pavidalu. Palūkan? norma yra tas veiksnys, kuris turi ?takos finansini? aktyv? struktūrai. Finansinius aktyvus galima padalinti ? dvi dalis: pinigai ir visa kita. Kiti finansiniai aktyvai yra likvid?i? pinig? pakaitalas, t. y. ?moni? akcijos, vyriausyb?s obligacijos ir kt. Pinigai yra ma?iau rizikingi ir daug daugiau likvidūs nei vertybiniai popieriai. Palūkan? norm? dydis turi ?takos pinig? ir kit? finansini? aktyv? santykiui: kuo aukštesn?s palūkanos, tuo didesnis l?š? kiekis bus investuotas ? kitus aktyvus (akcijas, obligacijas), ir, atvirkš?iai, ma??jant palūkanoms – did?s likvid?i? pinig? dalis. Kai palūkan? norma ma??ja, investuotojai, nor?dami išvengti nuostoli?, stengsis tur?ti kuo ma?iau vertybini? popieri?, o daugiau likvid?i? pinig?. Galima sakyti, kad palūkan? norma yra kompensacija u? rizik?, kuri? kreditorius prisiima ?šaldydamas savo pinigus. Aukšta palūkan? norma reiškia, kad likvidumo ir saugumo kaina yra labai aukšta, kadangi laikyti likvid?ius pinigus yra nuostolinga. Kylan?ios palūkan? normos skatins kreditorius didesn? savo finansini? aktyv? dal? laikyti vertybiniais popieriais, o ma?esn? – likvid?iais pinigais. Ir atvirkš?iai, krentant palūkan? normai, likvid?i? pinig? poreikis did?s. Palūkan? norma bus pusiausvyroje, kai pinig? paklausa ir pasiūla bus lygios, o centrinio banko kontroliuojamas pinig? kiekis bus pastovus. Kai centrinis bankas padidina pinig? pasiūl?, ?mon?s turi daugiau pinig? ir, jie, nor?dami gerai investuoti ,,perteklinius pinigus”, t. y. suma?inti savo likvidum?, pradeda dal? j? investuoti, pirkdami vertybinius popierius (kitus finansinius aktyvus). Padid?jus vertybini? popieri? paklausai, j? kaina pakyla. Tuo tarpu palūkan? norma ma??s tol, kol ji pasieks tok? lyg?, kuriame bus patenkintas investuotoj? likvid?i? pinig? poreikis. Tada ?mon?s nustos pirkti vertybinius popierius, ir bus pasiekta nauja, bet ma?esn? pusiausvyros palūkan? norma. Kai centrinis bankas suma?ins pinig? kiek?, tai ?moni? turimas pinig? kiekis taps ma?esnis u? norim?, ir investuotojai stengsis parduoti savo turimus vertybinius popierius, kad padidint? likvid?i? pinig? kiek?. 16 Vertybini? popieri? kainos ma??s tol, kol palūkan? norma padid?s iki tiek, kad atitikt? nauj? likvid?i? pinig? kiek?, kur? ?mon?s nori tur?ti. Investuotojai nustos pardavin?ti savo turimus vertybinius popierius kai bus pasiekta nauja, bet didesn? pusiausvyros palūkan? norma. Likvidumo pirmenyb?s teorija iš esm?s nesikerta su skolinam?j? l?š? teorija. Tai tiesiog kitas, kartais patogesnis būdas, kaip paaiškinti palūkan? norm?. Abi išnagrin?tos teorijos bando paaiškinti, kod?l did?ja ir ma??ja palūkan? norma, ta?iau jos nepaaiškina, kod?l skirting? gr??inimo termin? skoliniai ?sipareigojimai turi skirtingas palūkan? normas, t. y. nepaaiškina palūkan? normos termino struktūros. Palūkan? normos termino struktūra. Skirting? termin? vertybini? popieri? palūkan? normos skiriasi. Paprastai ilgo termino vertybini? popieri? palūkan? norma yra didesn? u? trumpo termino palūkan? norm?, kadangi padid?ja kreditoriaus rizika ir suma??ja jo likvidumas, t. y. jis nori kad jam būt? kompensuojama u? pinig? ?šaldym? ilgam laikotarpiui. Kreditorius reikalauja aukštesni? palūkan? ilgo termino vertybiniams popieriams d?l to, kad atsiranda: - ?sipareigojim? ne?vykdymo rizika (kas gali pasakyti, kas ?vyks po dešimties met??); - rinkos rizika, kuri irgi did?ja, esant ilgesniam terminui; - infliacijos rizika; - kreditoriaus likvidumo rizika (kuo ilgesnis vertybini? popieri? laikotarpis, tuo ilgiau bus ?šaldyti kreditoriaus pinigai). Racionalaus numatymo teorija (Pure Expectations Theory) teigia, kad palūkan? norm? numatymas irgi veikia palūkan? norm? termino struktūr?. Tarkime, kad kreditorius nori trims metams investuoti savo pinigus ? vertybinius popierius. Jis gali pasirinkti tarp 1 met?, 2 met? ir 3 met? ilgumo vertybini? popieri? (VP). Jis tur?s keturis variantus: 1) pirkti 3 met? VP; 2) pirkti 2 met? ir v?liau 1 met? VP; 3) pirkti 1 met? ir v?liau 2 met? VP; 4) pirkti iš eil?s tris kartus po 1 met? VP. Jo pasirinkimas priklausys nuo palūkan? norm? numatymo. Jei jis galvos, kad ateityje palūkan? norma ma??s, tai pasirinks pirm?j? variant?, pirkdamas 3 met? VP. Tai padidins ilgalaikio termino ir suma?ins trumpalaikio termino vertybini? popieri? pasiūl?. Ta?iau paskol? ?m?jai labiau vertina trumpalaikius vertybinius popierius, tod?l bendras pasiūlos ir paklausos rezultatas bus toks, kad trumpalaiki? vertybini? popieri? palūkan? norma padid?s, o ilgalaiki? – suma??s. Jei jis galvos, kad palūkan? norma did?s, tai pasirinks tre?i? arba ketvirt? variant?, iš prad?i? investuodamas ? trumpesnio periodo vertybinius popierius, kad v?liau gal?t? reinvestuoti ? aukštas palūkanas teikian?ius vertybinius popierius. Tai suma?ins trumpalaiki? vertybini? popieri? palūkan? norm?, o ilgalaiki? – padidins. Be aptart? veiksni? palūkan? norm? lygiui ?takos turi ir kiti veiksniai: pinig? politika, bendra šalies ekonomin? būkl? ir valiut? kurs? politika. Kas ir kaip veikia palūkan? norm? lyg?? Stipriai paveikti bendr? palūkan? norm? lyg? gali šie makroekonomikos faktoriai: 1) infliacija (esama ir laukiama), kai norima apsaugoti savo realias pajamas, siekiant skolintis pigiai, o skolinti brangiai. Palūkan? norma kei?iasi, kada kinta faktin? arba numatoma infliacija. Didesn?s palūkan? normos asocijuojasi su didesne infliacija arba su numatomu infliacijos padid?jimu. Ir priešingai – normos ma??ja tikintis ma?esn?s infliacijos; 2) bendras ekonomikos aktyvumo laipsnis (daugiau taupoma, kai pl?tra l?t?ja, nei ekonominio augimo metu); 3) šalims, turin?ioms atvir? ekonomik?, kurioms priskiriama ir Lietuva, didel? ?tak? daro u?sienio finans? rinkos. Kadangi šiandien finans? rinkos yra globalin?s, kapitalo srautai iš u?sienio finans? rink? ar atgal tur?s ?takos ir mūs? šalies palūkan? lygiui; 4) politiniai veiksniai, laukiami šalies parlamento rinkim? rezultatai ir panašiai. Bendr? palūkan? normos lyg? veikia ir šalies vyriausyb?s bei centrinio banko veiksmai: 1) kai siekiant ma?inti infliacij?, kontroliuojamas pinig? kiekis; 2) vykdomi poky?iai mokes?i? struktūroje, ypa? apmokestinant pajamas, gaunamas iš dividend? ir palūkan?; 3) kai vyksta poky?iai tarptautini? finansini? rink? reguliavimo taisykl?se, palengvinantys tarptautinio kapitalo jud?jim? ir jo patekim? ? naujas finans? rinkas ir kt. 17 Apibendrinant, galima teigti, kad palūkan? normos ma??ja, kai skolinam?j? l?š? pasiūla didesn? u? paklaus?, ir did?ja, kai skolinam?j? l?š? paklausa didesn? u? pasiūl?. Palūkan? norm? kitimas tiesiogiai priklauso nuo numatomos infliacijos. Vertinant pagal ekonomin? cikl?, palūkan? normos did?ja ekonomikai augant ir krinta ekonomikai smunkant. Bazin? palūkan? norma (makroekonomikos lygmeniu). Išpl?stin?se finansin?se sistemose pradin? palūkan? norma, kurios at?vilgiu nustatomos visos kitos palūkan? normos, vadinama bazine palūkan? norma (base interest rate). Nuo šios palūkan? normos pradedamos skai?iuoti ?vairi? paskol?, skirt? bank? klientams, palūkan? normos. Pinig? rinkos vaidina svarb? vaidmen? kaip bank? refinansavimo šaltinis, kadangi jos nustato depozit? palūkan? normas. Pinig? rinkose kreditoriai stengiasi saugiai ir trumpam laikui (ne daugiau kaip vieneriems metams) paskolinti laikinai laisvas l?šas. Bazin? palūkan? norma paprastai nustatoma atsi?velgiant ? pinig? rinkos palūkan? normas, ypatingai ? ,,neriziking?” paskol? palūkan? normas. Nerizikingomis paskolomis s?lyginai galime vadinti tokias paskolas, kurios yra suteikiamos vyriausyb?ms, arba bankai suteikia vieni kitiems. JAV trij? m?nesi? trukm?s vyriausyb?s i?do vekseli? (the prime rate), o D.Britanijoje – trij? m?nesi? trukm?s tarpbankin?s (LIBOR – London interbank offered rate) palūkanos yra pagrindin?s palūkan? normos. Ta?iau ryšys tarp ši? dominuojan?i? pinig? rinkos palūkan? norm? ir bank? bazini? palūkan? norm? yra gana sud?tingas. Pinig? rinkos palūkan? normos atspindi tik l?š? kain?, u? kuri? bankai gali pasiskolinti savo veiklai finansuoti reikaling? pinig? (depozit? palūkan? normos), bet neatspindi kit? veiksni?, turin?i? ?takos mar?os dyd?iui, kuri yra pridedama prie l?š? kainos, kad būt? gauta bazin? palūkan? norma. Šiandien Lietuvoje n?ra visuotinai pripa?intos bazin?s palūkan? normos. Pagal u?sienio praktik? ir patirt? mes tur?tume bazin? valiut? susieti su tarpbankini? paskol? palūkan? norma arba su trij? m?nesi? trukm?s i?do vekseli? palūkan? norma. Pastaruoju metu Lietuvos Respublikos Vyriausyb? pailgino i?do vekseli? trumpiausios trukm?s laikotarp? iki pus?s met? ir retokai leid?ia vieno bei trij? m?nesi? trukm?s i?do vekselius. Tod?l vis da?niau bazine palūkan? norma Lietuvoje tampa VILIBOR (Vilnius Interbank Offered Rate) - vidutin?s tarpbankin?s palūkan? normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruoš?) paskolinti l?š? litais kitiems bankams. Skai?iuojamos ir skelbiamos 1 nakties, 1 savait?s, 2 savai?i?, 1 m?nesio, 3 m?nesi?, 6 m?nesi? ir 1 met? VILIBOR. VILIBOR apskai?iavimui naudojamos min?t? termin? ne ma?iau kaip 5 bank? skelbiamos palūkan? normos. Šie bankai turi atlikti operacijas tarpbankin?je ind?li? ir paskol? rinkoje bei būti did?iausiais jos dalyviais. 2008 m. kovo m?nesio prad?ioje VILIBOR palūkan? normos buvo apskai?iuojamos pagal šeši? bank? (Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, AB SEB banko, AB banko "Hansabankas", AB DnB NORD banko, akcin?s bendrov?s Sampo bankas ir AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus) palūkan? normas. Kiekvieno termino VILIBOR apskai?iuojamos taip: did?iausia ir ma?iausia u?fiksuotos atitinkamo termino palūkan? normos atmetamos, o iš likusi? atitinkamo termino palūkan? norm? apskai?iuojamas aritmetinis vidurkis. Palūkan? normos fiksuojamos 11 val. ryto Lietuvos laiku. VILIBOR apskai?iuojamos ir skelbiamos kiekvien? darbo dien?. VILIBOR skelbiamos ne v?liau kaip iki 12 val. REUTERS informacin?s sistemos puslapyje "LTBANK08" ir Lietuvos banko interneto svetain?s STATISTIKOS puslapyje - ;lang=lt&orient=horz . Anks?iau buvo fiksuojamos ir skelbiamos ir VILIBID (Vilnius Interbank Bid rate) - vidutin?s tarpbankin?s palūkan? normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruoš?) pasiskolinti l?š? litais iš kit? bank?. Ta?iau Lietuvos banko valdybai nusprendus, nuo 2006 m. sausio 1 d. VILIBID jos nebeskai?iuojamos ir neskelbiamos. . Daugelis Lietuvos komercini? bank?, teikdami paskolas JAV doleriais bei kitomis u?sienio valiutomis, kaip bazin? palūkan? norm? naudoja trij? m?nesi? trukm?s arba atitinkamai kito laikotarpio trukm?s Londono tarpbankin? palūkan? norm? (LIBOR) JAV doleriais bei kitomis valiutomis. Teikiant palūkanas eurais, naudojamos EURIBOR arba LIBOR eurais palūkan? normos. Bazin? palūkan? norm? lemia šie veiksniai: 18 1) operacin? mar?a (operating margin), kuri padengia banko filial? tinklo ir mok?jim? sistem? išlaikymo kaštus; 2) konkurencin? aplinka rinkoje, kurioje bankas vykdo savo veikl?. Bankas negali nustatyti daug aukštesni? palūkan? norm? nei jo konkurentai, kadangi klientas gali ,,išeiti” ? kit? bank?, kuris siūlo ma?esnes palūkanas. Taip pat bankas negali nustatyti ir per ma?? palūkan?, nes klientas, pasiskolin?s pinig? iš banko, gali juos perskolinti pinig? rinkoje u? aukštesnes palūkanas; 3) naujos palūkan? normos nustatymo laikas, kadangi kiekvienas bazin?s palūkan? normos pakeitimas yra susij?s su papildomomis administracin?mis išlaidomis, tod?l bankai da?niausiai seka tarpbankini? ilgesni? termin? paskol? palūkan? normas, o ne koreguoja jas (palūkanas) pagal kiekvien? trumpalaik? ši? palūkan? norm? svyravim?; paskol?, kurios yra suteikiamos komerciniams klientams, palūkan? normos yra tiesiogiai susietos su LIBOR ir jos yra automatiškai koreguojamos (paprastai pagal tam tikr? nustatyt? da?num?); 4) bendra ekonomin? situacija tur?s ?takos bank? reakcijai ? pinig? rinkos pasikeitimus; kai ekonomika auga ir paskol? poreikis did?ja, tai bankai stengsis didinti palūkan? norm?; tuo tarpu ekonomikos nuosmukio metu bankai stengsis ma?inti bazin? palūkan? norm? d?l to, kad skatint? paklaus?; 5) banko siekiama pelno norma prisid?s prie bazin?s palūkan? normos dyd?io nustatymo; bankas turi gauti pakankamai pajam? iš skolinimo operacij? d?l to, kad padengt? tarpininkavimo išlaidas ir u?dirbt? akcininkams pelno. Bazin? palūkan? norma yra tas pagrindas, nuo kurio pradedama skai?iuoti klientams nustatoma palūkan? norma. Prie bazin?s palūkan? normos pridedama mar?a visada ?vertina: 1) rizik? (bankas prideda tam tikr? palūkan? procent?, kuris ?vertina kliento mokum?; kuo blogesn? kliento finansin? būkl?, tuo aukštesn? palūkan? norma); 2) sandorio dyd? (kadangi vienos paskolos ?forminimo išlaidos yra nustatytos, tai suteikiant vien? didel? paskol?, išlaidos vienam s?lyginiam paskolos vienetui yra ma?esn?s, nei ?forminant ma?? paskol?, dideli? paskol? palūkanos bus ma?esn?s nei ma??); 3) banko verslo strategij? (bazin? palūkan? norm? gali lemti naudojama banko skolinimo strategija tam tikruose verslo sektoriuose, t. y. bankas gali teikti paskolas ma?esn?mis palūkan? normomis nei jo konkurentai, kad ,,nusipirkt? dal? paskol? rinkos”); 4) likvidum? (tam tikro tipo paskolos yra labiau likvid?ios nei kitos; konkurencija geros kokyb?s ir labai likvid?i? aktyv? rinkoje ma?ina bendr? palūkan? norm?); 5) tarpbankines palūkan? normas (šalies palūkan? normas stipriai veikia tarptautini? rink? palūkan? normos, pavyzd?iui, euro valiutos paskol? rinkos). ?vairios palūkan? normos gali būti tiesiogiai susijusios tiek su bazine, tiek su pinig? rinkos palūkan? norma. Kai kurios palūkan? normos turi skirtingas savo struktūras, pavyzd?iui, lizingo, investicini? kredit? ar kredito korteli?, ir yra susietos su bendru palūkan? normos lygiu. Didesn?s atitinkamos šalies bazin?s palūkanos reiškia, kad ta valiuta denominuotas turtas ( ind?liai, obligacijos) yra patrauklesnis. Kokias palūkanas – fiksuotas ar kintamas – rinktis lemia detali skelbiam? VILIBOR, EURIBOR bei LIBOR palūkan? norm? analiz?. Fiksuojant paskol? palūkanas apsidraud?iama nuo galim? netik?tum? pasikeitus pad??iai rinkoje, t.y. nuo papildom? netik?t? išlaid?, kai centriniams bankams padidinus palūkanas, 19 EURIBOR ar LIBOR palūkan? normos. Taigi atitinkamai padid?s ir bazin?s VILIBOR, būtina nuolat steb?ti laukiamas bazines palūkanas ir j? kait?. Kartu klientas turi suprasti, kad fiksav?s paskolos palūkanas dabar ir kur? laik? jis u? paskol? mok?s daugiau. Pasirinkdamas palūkanas kiekvienas klientas tur?t? skai?iuoti bei ?vertinti paskolos laik?, kam skirta paskola ir kt., nes šiuo metu informacijos, kad palūkanos gali labai smarkiai kilti, n?ra. Palūkanas apsimoka fiksuoti tada, kai jos yra nukritusios iki ?emiausio lygio, nors atsp?ti, kada šis lygis pasiektas, - labai sunku. Europos centrinis bankas bazines palūkanas, kurios buvo kritusios iki 2%, prad?jo didinti 2005 m. pabaigoje ir didino visus 2006 metus. Šiemet jos jau išaugo iki 4,25%, atitinkamai did?ja ir būsto paskol? palūkanos. Šiuo metu, pasak bankinink?, populiariausias fiksuot?j? palūkan? terminas - 5 m. SEB Vilniaus bankas fiksuoja ir 10 m. (palūkanos apie 0,3-0,4% didesn?s), o "Hansabankas - dar ir metams, ir 15 met?. Ta?iau pakeisti palūkan? rūš? kainuoja. Pavyzd?iui, u? paskolos sutarties pakeitim?, nuo kintan?i? palūkan? pereinant prie fiksuot? ar atvirkš?iai taip pat tenka mok?ti ir vienkartin? iki 300 lit? mokest? u? sutarties pakeitim?. Palūkan? fiksavimas - tai tam tikra loterija, nes jos fiksuojamos aukštesniu lygiu negu kintamosios - bankai u? fiksuot?sias palūkanas sau pasiskiria tam tikr? premij?. Fiksuot?sias palūkanas verta rinktis tiems, kurie psichologiškai geriau jau?iasi, kai ?ino, kad mok?s pastovi? ?mok?, arba tiems, kurie ima būsto paskol?, balansuodami ant savo galimybi? ribos. Tai suteikia gana nema?ai stabilumo ir leid?ia planuoti šeimos finansus. Kita vertus, jei prab?gus metams bazin?s palūkanos pasuks priešinga linkme ir v?l ims ma??ti, pasirinkusieji nekintam?sias gali ir pralošti. Pastovi palūkan? norma negarantuoja, kad sutaupysime, sumok?sime ma?iau palūkan?. Toks pasirinkimas leid?ia ?inoti, kad per vis? fiksavimo laikotarp?, pavyzd?iui, penkerius metus, palūkan? norma nesikeis. Kaip vien? patraukliausi? būd? ma?inti did?jan?ias ?mokas, specialistai ?vardija paskolos valiutos keitim? iš lit? ? eurus. Šiuo metu palūkanos u? paskolas litais augo spar?iau: paskol? eurais ir litais palūkan? normos skirtumas siekia apie 1,0 - 0,8 procentinio punkto, tad net ?vertinus valiutos keitimo išlaidas palūkan? u? paskolas bendr?ja Europos valiuta sumokama ma?iau. Turint 300.000 Lt paskol? litais per m?nes? bankui tekt? mok?ti 1.768 Lt, o pavertus toki? pa?i? paskol? eurais, beveik 150 Lt ma?iau. Ta?iau reikia būti pasirengusiems naujoms išlaidoms - sutarties s?lyg? keitimo, hipotekos lakšt? keitimo ir panašiai. Tai gali kainuoti kelis šimtus lit?. Be to, prisid?s ir valiutos keitimo išlaidos kiekvien? m?nes?, jei pajamas gaunate litais. Norint pakeisti jau turimos paskolos valiut?, mokes?iai u? sutarties s?lyg? keitim? skirtinguose bankuose svyruoja nuo ma?daug 250 iki 500 Lt. Papildomai teks pakeisti hipotekos lakšt?, tai atsieis dar apie 100 Lt. Kai paskola paimta eurais, o atlyginimas gaunamas litais, kiekvien? m?nes? dar reik?s atseik?ti ir valiutos konvertavimo mokest?, ta?iau jis, bankinink? skai?iavimais, esmin?s ?takos neturi. Paskola litais ? paskol? eurais kei?iama ne buhalteriniu kursu, o komerciniu negryn?j? pinig? kursu. V?liau mokant ?mokas u? paskolas eurais - ir v?l reik?s iš banko pirkti eurus. Kad turintiems būsto paskolas litais dabar palankus metas keisti j? valiut? ? eurus, rodo toliau pateiktos lentel?s duomenys: 20 Kaip gauti būsto paskol?? Gauti būsto paskol? tampa vis papras?iau net ne itin dideles pajamas gaunantiems gyventojams. Bankai, atsi?velgdami ? ?vairias aplinkybes, siūlo palankias išsimok?jimo s?lygas. Bene vienintelis sunkumas - kaip sukrapštyti 30 proc. perkamo būsto vert?s sumos, kuri reikalinga tam, kad bankas gal?t? suteikti likusi? dal? pinig?. Pagrindiniai ?ingsniai norint gauti paskol?: 1. U?pildyti paraišk? gauti kredit?, pristatyti bankui reikiamus dokumentus. 2. Pasirūpinti, kad ?kei?iamas būstas būt? ?vertintas. Tai padarys nepriklausomi turto vertintojai, su kuriais bankas yra pasiraš?s bendradarbiavimo sutartis, arba banko Turto vertinimo skyriaus darbuotojai. 3. Sulaukti banko sprendimo d?l kredito suteikimo. Apie j? informuos pardavimo vadybininkas. 4. U?pildyti paraišk? būsto kredito draudimo sutar?iai sudaryti. Ji reikalinga, jei būst? reikia drausti. 5. Gauti UAB "Būsto paskol? draudimas" išankstin? sutikim? d?l kredito draudimo. Draudikai išanalizuos paskolos suteikimo s?lygas ir, jeigu jos neprieštaraus kredito teikimo tvarkai, atsi?s bankui išankstin? sutikim? d?l kredito draudimo. 6. Prieš einant pas notar? sudaryti būsto pirkimo ir pardavimo sutarties pardavimo vadybininkas privalo parašyti ir atiduoti kredito gav?jui garantin? rašt? d?l būsto paskolos suteikimo. Jame turi būti nurodyta kredito suma ir s?lygos, kurias ?vykd?ius bankas suteiks paskol?. 7. Pasirašyti pirkimo ir pardavimo sutart?. Atvyk? pas notar? turite jam pateikti banko garantin? rašt?. 8. ?registruoti perkamo būsto nuosavyb? V? Registr? centras (RC). Perkam? būst? reikia ?registruoti teritoriniame ?staigos padalinyje pagal nekilnojamojo turto buvimo viet?. RC turite pateikti: pas? arba asmens tapatyb?s kortel?, notaro patvirtint? pirkimo ir pardavimo sutart?, o registruojant nuosavyb?s teises ? ?em?s sklyp? - ir jo plan?. 9. U?sakyti sandorio ?keitimo pa?ym?. 10. Gauti teismo leidim? ?keisti būst?. Jis reikalingas, kai ?kei?iamame būste gyvena šeima, turinti nepilname?i? vaik?, ir būstas laikomas šeimos turtu. 11. Išimti pa?ym? apie šeimos sud?t?. 12. Apdrausti bankui ?kei?iam? turt?. 13. Pristatyti bankui reikalingus dokumentus hipotekos lakštui parengti. Tai - ?kei?iamo turto pirkimo ir pardavimo sutartis, turto nuosavyb?s ?registravimo pa?ym?jimas, ?keitimo sandorio pa?yma iš RC, teismo leidimas ?keisti sandor?, ?kei?iamo turto draudimo polisas, pa?yma apie šeimos sud?t?, ?em?s sklypo planas, jeigu jo reikia. 14. Pasirašyti kreditavimo sutart?, patvirtinti hipotekos lakšt? pas notar?. Hipotekos lakštas - turto ?keitimo dokumentas, pasirašomas, kai bankas priima sprendim? suteikti paskol?; kai atidarote s?skait?, iš kurios kas m?nes? bankui mok?site reikiamas ?mokas; kai sumokate bankui mokes?ius u? dokument? rengim? ir sutar?i? ?forminim?. 15. Gauti draudimo liudijim? iš UAB "Būsto paskol? draudimas". 16. ?registruoti hipotekos lakšt? hipotekoje. Jis registruojamas notarui patvirtinus. 17. Sumok?ti kredito draudimo ?mok?. Pardavimo vadybininkas pateiks 3 draudimo liudijimo egzempliorius, kuriuose reik?s pasirašyti ir sumok?ti banko draudimo liudijime nurodyt? sum? u? kredito draudim?. 18. ?registravus hipotekos lakšt? kreditavimo sutartyje numatyt? sum? bankas perves ? pirkimo ir pardavimo sutartyje nurodyt? pardav?jo s?skait?. 21 19. Pervesti pinigus būsto pardav?jams. Bankui gavus informacij?, kad hipotekos lakštas ?registruotas, tur?site atvykti ? bank? u?pildyti prašymo, pagal kur? pinigai bus pervesti ? nurodyt? s?skait?. 20. Patvirtinti pirkimo ir pardavimo sutart? pas notar?. Kai būsto pardav?jas gaus pinigus, ne v?liau kaip per 2-3 darbo dienas kartu su pardav?jais turite kreiptis ? t? pat? notar? biur?, kuriame buvo patvirtinta pirkimo ir pardavimo sutartis. ?ia išrašyt? liudijim?, kad vykdote ?sipareigojimus, pateiksite RC, pardavimo vadybininkui. Hipoteka. Pastaruoju metu tiek versle, tiek priva?iame gyvenime da?nai susiduriame su paskolomis, kreditais ir kitais ?sipareigojimais. ?statymai numato kelet? būd?, kuriais skolininkas gali u?tikrinti kreditoriui, kad jis gr??ins paskol? ar ?vykdys kit? ?sipareigojim?. Tai – netesybos, laidavimas, garantija, rankpinigiai, hipoteka (?keitimas) ar kiti sutartyje numatyti būdai. Hipoteka – esamo ar būsimo skolinio ?sipareigojimo ?vykdym? u?tikrinantis nekilnojamojo daikto ?keitimas, kai ?keistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Hipoteka – paplit?s būdas u?tikrinti bankui, kad paskola, suteikta verslui pl?toti ar gyvenamajam būstui ?sigyti, bus gr??inta, o jos negr??inus bankas tur?s pirmenyb?s teis? išieškoti iš ?keisto daikto. Lietuvos civilinis kodeksas nurodo, kad hipoteka – esamo ar būsimo skolinio ?sipareigojimo ?vykdym? u?tikrinantis nekilnojamojo daikto ?keitimas, kai ?keistas daiktas neperduodamas kreditoriui. HIPOTEKOS ESM?. 1. Hipotekos lakšt? tvirtina notaras. Tvirtindamas hipotekos lakšt?, kaip ir bet kok? kit? sandor?, notaras ?sitikina ir patvirtina, kad sandoris atitinka teis?s aktus ir sandor? sudaran?i? šali? vali?. Notaro patvirtintas hipotekos lakštas turi būti pateiktas ?keisto daikto buvimo vietos hipotekos skyriui. Hipoteka ?sigalioja tik nuo jos ?registravimo Hipotekos registre momento. 2. Sudarant hipotekos sutart? galima ?keisti tik nekilnojam?j? daikt? – ?em?s sklyp?, nam?, but? ir pan. 3. Kreditoriui svarbiausia yra tai, kad, ?registravus hipotek?, jis turi pirmumo teis? prieš visus kitus kreditorius. 4. Skolininkui ir ?kei?iamo daikto savininkui hipoteka naudinga tuo, kad asmuo, ?keit?s savo nekilnojam?j? daikt?, nepraranda nuosavyb?s teis?s ir ?keistas daiktas neperduodamas kreditoriui. 5. ?kei?iant statinius, kartu turi būti ?keistas ir ?em?s sklypas, ant kurio jie stovi, arba ?em?s sklypo nuomos (panaudos) teis?. ?kei?iam? daikt? (išskyrus ?em?) būtina apdrausti. 6. Jeigu skolininkas nustatytu laiku gr??ina paskol? ar ?vykdo kit? skolin? ?sipareigojim?, išieškojimo procedūros nepradedamos ir hipoteka išregistruojama iš Hipotekos registro. 7. Jeigu ?sipareigojimas laiku nevykdomas, hipotekos kreditorius gali kreiptis ? hipotekos teis?j? ir prašyti, kad ?keistas daiktas būt? parduotas iš var?ytini? arba kad jam būt? suteikta teis? prad?ti administruoti ?keist? daikt?. Finans? rink? dalyviai taip pat turi galimyb? išnaudoti ?vairi? šali? palūkan? norm? skirtumus, skolindamiesi ?em? palūkan? valiutas, jas parduodami ir investuodami ? pelningesn? turt?. Hipoteka gali būti sutartin? ir priverstin?. Toliau nagrin?sime tik sutartin? hipotek?, kuri atsiranda d?l hipotekos sandorio sudarymo susitarus kreditoriui, ?kei?iamo daikto savininkui ir skolininkui arba ?kei?iamo daikto savininko valia. Hipotekos sutartis ar vienašalis ?kei?iamo daikto savininko pareiškimas ?forminami surašant hipotekos lakšt?. Paprastai sudaroma hipotekos sutartis – kreditorius ir skolininkas susitaria d?l prievol?s ?vykdymo u?tikrinimo ir pasirašo hipotekos lakšt?. ?statymai taip pat numato galimyb? ?kei?iamo daikto savininkui vienašaliu pareiškimu ?keisti jam priklausant? daikt? nenurodant kreditoriaus (pareikštin? hipoteka). V?liau, radus kreditori?, daromas hipotekos lakšto pakeitimas ir ?rašomas hipotekos kreditorius. Pareikštin? hipoteka Lietuvoje n?ra populiari. Centrin?s hipotekos ?staigos duomenimis, pareikštiniai hipotekos sandoriai sudaro tik 0,2% vis? ?registruojam? per metus hipotekos sandori?. Centrin?s hipotekos ?staigos duomenimis, 2006 m. Hipotekos registre buvo ?registruoti 39.776 hipotekos sandoriai. ?registruot? hipotekos sandori? skai?ius nuo 2000 m. kasmet auga. 2006 m. buvo ?registruota 16% daugiau hipotekos sandori? negu 2005 metais. Da?niausiai ?kei?iami pastatai, ?em?s sklypai ir butai. Sutartin? hipoteka – ramus ir kreditorius ir skolininkas. 22 Kreditoriui svarbiausia yra tai, kad, ?registravus hipotek?, jis turi pirmumo teis? prieš visus kitus kreditorius. Jeigu skolininkas laiku ne?vykdys savo ?sipareigojimo, iš l?š?, gaut? pardavus ?keist? daikt?, su hipotekos kreditoriumi bus atsiskaitoma pirmiausia. Skolininkui ir ?kei?iamo daikto savininkui hipoteka naudinga tuo, kad asmuo, ?keit?s savo nekilnojam?j? daikt?, nepraranda nuosavyb?s teis?s ir ?keistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Pavyzd?iui, ?mogus ima paskol? iš banko namui pirkti. Kad u?tikrint? paskolos gr??inim?, jis nupirkt? nam? ?kei?ia bankui. Ta?iau namas išlieka jo nuosavybe. Jis jame gyvena, gali nuomoti ar sudaryti kitas sutartis. Taip pat gali ir parduoti nam?, ta?iau šiuo atveju notaras, tvirtindamas namo pardavimo sutart?, tikrins hipotekos sutarties s?lygas – ar n?ra ?rašytas draudimas perleisti ?keist? nekilnojam?j? daikt?, ir ?sitikins, kad nepa?eistas ?statymo numatytas draudimas perleisti ?keist? daikt? kreditoriui. ?prastai hipotekos lakštuose šali? susitarimu ?rašoma s?lyga, kad perleisti ?keist? nekilnojam?j? daikt? galima tik gavus kreditoriaus sutikim?. Vadinasi, nor?damas parduoti nam?, ?mogus tur?t? kreiptis ? paskol? išdavus? bank?, informuoti apie ketinim? parduoti ir gauti banko sutikim? šiai sutar?iai. Pardavus (ar padovanojus) daikt? kitam asmeniui hipoteka lieka galioti. Nepaisant ?keisto daikto pardavimo kitam asmeniui, daiktas vis tiek lieka ?keistas. Jei skolininkas laiku ne?vykdys hipoteka u?tikrintos prievol?s, ?keistas daiktas gal?s būti parduotas iš var?ytyni? ar perduotas kreditoriui administruoti. Tiesa, jeigu naujasis savininkas, siekdamas išvengti priverstinio išieškojimo, ?vykdys prievol? u? skolinink? arba jo daiktas bus parduotas iš var?ytyni?, jis tur?s teis? iš skolininko išsireikalauti vis? sumok?t? sum? ar nuostolius, kuriuos patyr? d?l daikto praradimo. Sudarant hipotekos sutart? galima ?keisti tik nekilnojam?j? daikt? – ?em?s sklyp?, nam?, but? ir pan. Siekiant u?tikrinti savo ?sipareigojim? ?vykdym?, galima ?keisti ir kilnojamuosius daiktus, turtines teises, ta?iau tai jau bus nebe hipoteka, o ?keitimas, ir bus sudaromas ne hipotekos lakštas, o ?keitimo lakštas. Jeigu turto vert? yra daug didesn? negu imama paskola ar kitas hipoteka u?tikrinamas skolinis ?sipareigojimas, asmuo kartais pageidauja ?keisti ne vis? daikt? (pvz., nam?), o tik jo dal?. Jei visas daiktas priklauso vienam savininkui, tada jis norim? ?keisti dal? turi tiksliai apibr??ti ir ?registruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskir? objekt?. Jeigu daiktas priklauso keliems savininkams, kiekvienas savininkas turi teis? be kit? savinink? sutikimo ?keisti savo dal?, jeigu ta dalis yra tiksliai nustatyta bendratur?i? sudaryta ir notaro patvirtinta naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartimi. ?kei?iant statinius, kartu turi būti ?keistas ir ?em?s sklypas, ant kurio jie stovi, arba ?em?s sklypo nuomos (panaudos) teis?. ?kei?iam? daikt? (išskyrus ?em?) būtina apdrausti. Šeimos turtas (šeimos gyvenamoji patalpa) gali būti ?keistas tik šeimos poreikiams tenkinti. Negalima ?keisti šeimos turto siekiant u?tikrinti ne šeimos nario ?sipareigojimus. Jeigu ?kei?iamas šeimos turtas ir sutuoktiniai turi nepilname?i? vaik?, būtina gauti teismo leidim? hipotekos sandoriui sudaryti. Jeigu asmuo nori u?tikrinti ?sipareigojim? vykdym? ir neturi turto, kur? gal?t? ?keisti, ta?iau yra asmuo, kuris sutinka ?keisti savo nekilnojam?j? daikt?, tokia hipoteka taip pat galima. ?statymai nedraud?ia nekilnojamojo daikto ?keisti kelis kartus, ta?iau tai gali drausti sudaryta hipotekos sutartis. Jeigu ?keisto nekilnojamojo daikto (pvz., pastato ar ?em?s sklypo) vert? yra daug didesn? u? prisiimtus ?sipareigojimus, kitas ar tas pats kreditorius gali suteikti paskol?, ?kei?iant t? pat? daikt?. Šiuo atveju notaras, tvirtindamas antr?j? hipotek?, ?iūr?s daikto pirmosios hipotekos sutart?, ar joje n?ra ?rašytas draudimas pakartotinai ?keisti daikt?, o galbūt numatyta pareiga gauti pirmojo kreditoriaus sutikim? tokiam sandoriui. Jeigu skolininkas nustatytu laiku gr??ina paskol? ar ?vykdo kit? skolin? ?sipareigojim?, išieškojimo procedūros nepradedamos ir hipoteka išregistruojama iš Hipotekos registro. Ta?iau jeigu ?sipareigojimas laiku nevykdomas, hipotekos kreditorius gali kreiptis ? hipotekos teis?j? ir prašyti, kad ?keistas daiktas būt? parduotas iš var?ytyni? arba kad jam būt? suteikta teis? prad?ti administruoti ?keist? daikt?. Gav?s kreditoriaus kreipim?si d?l priverstinio išieškojimo iš ?keisto daikto, hipotekos teis?jas priima sprendim? ?keist? daikt? areštuoti ir siun?ia ?sp?jim? skolininkui bei ?keisto daikto savininkui. Nuo šio momento daikto savininkas netenka teis?s perleisti daikt? kitiems asmenims, ?keisti, išnuomoti ar kitaip suvar?yti teis? ? daikt?. Jeigu skolinis ?sipareigojimas ne?vykdomas per 1 m?n. nuo ?sp?jimo gavimo dienos, ?keistas daiktas yra parduodamas iš var?ytyni?, o iš gaut? pinig? yra sumokama kreditoriui. Jei neu?tenka pinig? pardavus ?keist? daikt?, išieškoma iš kito skolininko turto bendra tvarka. 23 Jei tas pats daiktas ?keistas kelis kartus, su kreditoriais atsiskaitoma eil?s tvarka pagal prašym? ?registruoti hipotek? padavimo hipotekos skyriui prie apylink?s teismo laik?. Kreditoriui pasirinkus daikto administravim?, su?jus 1 m?n. terminui nuo ?sp?jimo dienos, hipotekos teis?jo nutartimi kreditoriui yra perduodamas ?keistas daiktas, o kreditorius siekia gauti ?sipareigojimo ?vykdym? iš šio daikto duodam? pajam?. Pavyzd?iui, jeigu buvo ?keistas biuro patalp? pastatas, jis gali būti perduodamas kreditoriui ir kreditorius nuomodamas patalpas gal?s gauti t? sum?, kuri? jam skolingas skolininkas. Jeigu reikalavimas nebuvo patenkintas administruojant daikt?, hipotekos kreditorius gali kreiptis ? hipotekos teis?j? d?l ?keisto daikto pardavimo iš var?ytyni?. Skolinimasis u?sienio valiutomis, siekiant suma?inti paskol? palūkanas. Populiariausia valiuta tokioms operacijoms (angl. carry trade) - Japonijos jena. Šios šalies centrinis bankas taiko itin ?emas bazines palūkanas, tad skolinimasis jenomis labai pigus. Japonijoje šiuo metu galioja 0,5% bazin? palūkan? norma, o, pavyzd?iui, euro zonoje atitinkamas rodiklis yra 4,0%, JAV - 3,0%. Pigiai pasiskolin? jenomis (bankai skolina prie tarpbankin?s rinkos palūkan? prid?j? atitinkam? savo mar??), investuotojai t? valiut? parduoda ir perka aukštesni? palūkan? valiutas ir jomis denominuot? turt?. Pavyzd?iui, Australijos obligacij? pajamingumas šiuo metu siekia ma?daug 6%, o valiut? spekuliant? m?giamos Piet? Afrikos Respublikos obligacijos u?tikrina 7–9%. Palūkan? skirtumu naudojasi finans? rinkos profesionalai, skiriantys daug d?mesio finans? rink? analizei ir turintys galimybes staigiai reaguoti ? poky?ius. Visai ? kitoki? pad?t? pakliūva gyventojai, bandantys sutaupyti palūkan? išlaidoms ir imantys paskolas ?emo pajamingumo valiutomis. Ma?esni? palūkan? valiut? paskolos - ne retas reiškinys Ryt? ir Vidurio Europos šalyse. Tokios paskolos paprastai finansuojamos Šveicarijos frankais (CHF). Šveicarijoje galioja 2,25% bazin?s palūkanos. Ta?iau reik?t? nepamiršti, kad d?l valiut? kurso pasikeitimo galima prarasti daug dagiau nei sutaupyti d?l palūkan? skirtumo. Lietuvoje absoliuti dauguma paskol? gyventojams išduodama litais bei eurais. Klasikin? taisykl? teigia, kad skolintis reikia ta valiuta, kuria u?dirbamos pajamos - taip išvengiama ir valiutos rizikos, ir valiutos keitimo išlaid?. Kadangi lito ir euro kursas yra fiksuotas, valiutos rizika minimali. Taigi sprendim?, kuria valiuta - litais ar eurais - skolintis, lemia palūkan? u? paskol? litais ir palūkan? u? paskol? eurais skirtumas. Tiesa, bankas dar prieš išduodamas paskol? apsidraud?ia, kad pinigai būt? gr??inti. Prieš suteikdami kredit? verslo ?monei bankai pirmiausiai ?vertina ?mon?s finansin? būkl?. Bankai ?vertina ?mon?s nuosav? ir skolint? l?š? santyk? kapitalo dyd?, ?mon?s u?dirbamas pajamas, ar ?mon?s sukuriamas pinig? srautas yra pakankamas prašomam kreditui gr??inti. Jei ?mon? prašo kredito ilgalaik?ms investicijoms finansuoti, pavyzd?iui, ?rangai pirkti, bankas vertina verslo plano pagr?stum?, tai yra, ar numatomos investicijos paj?gs sukurti ?monei pakankamas pajamas ateityje ir ?mon? sugeb?s iš u?dirbam? pajam? kredit? sugr??inti. Suteikt? kredit? ?mon? turi apdrausti, da?niausiai ?keisdama bankui jai priklausant? ilgalaik? turt? - ?monei priklausan?ius pastatus, ?rang?. U?stato dydis ir rūšis priklauso nuo finansuojamo sandorio pobūd?io ir trukm?s. Atidesnis bank? ?vilgsnis ? paskol? gav?jus tur?t? išjudinti ?moni? obligacij? rink?, kuri Lietuvoje kol kas snūduriuoja. Jei akcininkai susitaria, jie gali parduoti dal? akcij? arba leisti skolos vertybinius popierius – obligacijas. Lietuvoje obligacijas paprastai leid?ia ?mon?s, kurios perfinansuoja anks?iau išleistas emisijas. Būtent taip elgiasi naujas obligacijas platinan?ios AB "Apranga" (20 mln. Lt ir apie 6% palūkan?) ir "Agrovaldymo grup?" (14 mln. Lt ir 8% palūkan?). 24 Iš banko paprastai skolinamasi u? kintam?sias palūkanas, o obligacijos platinamos u? fiksuot?sias. Jei pakyla palūkanos bankuose, turima naudos iš palūkan? norm? skirtumo. Akivaizdu, kad skolinimasis obligacijomis yra brangesnis nei paskola su u?statu - investuotojai reikalauja tam tikros premijos. Skolinantis platinant obligacijas, itin svarbu bendrov?s patikimumas, jos vertybini? popieri? platinimo istorija. Mat paprastai tokiu atveju skolos gr??inimas n?ra garantuojamas ?keistu turtu. Obligacij? leidimas reikalauja daugiau darbo ir s?naud?. Ta?iau obligacijos yra lankstesnis finansavimo ?rankis renkantis skolinimosi valiut?, gr??inimo terminus, palūkanas. Jis suma?ina bendr? ?mon?s kreditavimo rizik?. T? pa?i? sum? bendrov? gal?t? pasiskolinti ir iš banko, ta?iau tuomet būt? labai priklausoma nuo vieno šaltinio. Obligacijos tur?t? būti naudojamos kaip finansavimo šaltinis, kai išnaudotos tradicinio skolinimosi galimyb?s. 6. PASKOL? ?KAINOJIMAS Išnagrin?kime kaip pavyzd? vieno komercinio banko paskol? ?kainojimo model?, kuris apibr??ia banko išduodam? paskol? bazin? palūkan? norm? (base rate, prime rate). Šiuo atveju bazin? palūkan? norma – tai minimalios palūkanos, su kuriomis bankas gali išduoti paskol?. Šiomis palūkanomis paskolos teikiamos tik ypa? geriems banko klientams. Paprastai, kaip jau min?ta, paskolos išduodamos su palūkanomis, kurios didesn?s u? bazines 2-5 procentais. Ši palūkan? mar?a priklauso nuo paskolos trukm?s, rizikos, kliento naudingumo bankui, galimo u?stato ir pan. Nagrin?jamame paskol? ?kainojimo modelyje ? bazin? paskolos pajamingumo norm? ?traukiami visi banko kaštai, susij? su paskolos išdavimu, tai – skolinam? l?š? ?sigijimo kaštai, paskolos administravimo kaštai, atid?jimai ? rezervo fond?, skirt? galim? nuostoli? padengimui, bei banko planuojamas gauti pelnas. Tokie modeliai sudaromi ir taikomi ?kainojant banko teikiamas komercines, hipotetines ir kitas paskolas. Bazin? palūkan? norm? bankas nustato tam tikram laikotarpiui, paprastai ketvir?iui. V?liau, priklausomai nuo situacijos, ši norma gali būti kei?iama. Banko skolinam? l?š? ?sigijimo kaštus galima apskai?iuoti ?vairiais metodais. Kiekvienas j? turi ir privalum?, ir trūkum?. Da?niausiai naudojami šie penki skolinam? l?š? kašt? apskai?iavimo būdai: 1) vidutiniai skolinam? l?š? kaštai (average cost of funds). Skai?iuojama vidutin? svertin? palūkan? norma, kuri? bankas moka u? ?sigyjamus pinigus. Šis metodas teikia svertinius vidutinius pinig? ?sigijimo kaštus. Rezultatui didesn? ?tak? turi palūkanos, mokamos u? didesnes pinig? sumas, ma?esn?s sumos ne tokios svarbios. Skai?iuojant vidutinius pinig? ?sigijimo kaštus gaunama tik apytiksl? palūkan? norma, kuri turi būti naudojama paskol? ?kainojimo modelyje. Pagrindin? šio būdo taikymo problema yra laiko tarpas tarp pinig?, kuri? kaštus apskai?iavome, ?sigijimo ir j? išdavimo paskol? forma: pinigai, kurie buvo naudojami skai?iuojant, jau būna investuoti. Naujai išduodamoms paskoloms paprastai reikia nauj? l?š?, kurias bankas nebūtinai gaus mok?damas t? pa?i? kain?. Tod?l Vakar? bankuose ma?iau negu 10 proc. ?traukiam? ? skai?iavim? l?š? naudojama išduodant to m?nesio paskolas. Skai?iuojama taip: , nustatomi visi banko ?sigyjam? pinig? šaltiniai, , apskai?iuojami kiekvienu atveju ?sigyjam? pinig? kaštai, , susumuojami visi kaštai ir ?sigyjam? pinig? sumos, , kaštai padalijami iš ?sigyjam? pinig? sumos bei padauginami iš šimto (gauname vidutinius skolinam? l?š? kaštus, išreikštus procentais, pavyzd?iui, 6,0 proc.); 25 2) pajamas teikian?i? aktyv? kaštai (cost to fund earning assets). Tai santykis tarp vis? banko sumokam? palūkan? ir pajamas teikian?i? aktyv? vidurkio per t? pat? laikotarp?. Šis būdas yra lengvai atliekamas, tod?l pla?iai naudojamas banko veiklai analizuoti. Deja, šis santykis neatspindi skolinam? l?š? kašt?. Pavyzdys. Tarkime, kad bankas pra?jusiais metais palūkanoms sumok?ti išleido 20 mln. lit? ir per pra?jusius metus vidutiniškai tur?jo 300 mln. lit? pajamas teikian?i? aktyv?. Taigi, pagal š? metod? pajamas teikian?i? aktyv? kaštai bus 6,67 proc. [(20 mln. Lt / 300 mln. Lt) ， 100 , = 6,67]; 3) ribiniai skolinam? l?š? kaštai (marginal cost of funds). Tai kaina, kuri? bankas moka ?sigydamas papildomai skolinam? l?š?. Tarkime, kad bankas ketina išduoti klientui 10 mln. lit? paskol?, nors jo turimi ištekliai leid?ia išduoti tik 6 mln. lit?. Taigi, nor?damas išduoti kliento prašom? paskol?, bankas turi papildomai ?sigyti 4 mln. lit? skolinam? l?š?. Palūkanos, mokamos u? šias naujai ?sigytas l?šas, ir yra ribiniai skolinam? l?š? kaštai; 4) alternatyvieji skolinam? l?š? ?sigijimo kaštai (opportunity cost of funds). Jie ?inomi iš anksto. Paprastai tai būna palūkanos, mokamos u? Vyriausyb?s arba centrinio banko išleistus trumpalaikius vertybinius popierius. Šis metodas taikomas, darant prielaid?, kad bankas, tur?damas ribot? kiek? skolinam? l?š?, nor?damas teikti papildom? paskol?, tur?s parduoti savo aktyvuose esan?ius ir jam pajamas teikian?ius Vyriausyb?s arba centrinio banko išleistus trumpalaikius vertybinius popierius. Taip pat ?vertinama tai, kad šie banko aktyvuose turimi vertybiniai popieriai (Vyriausyb?s arba centrinio banko išleisti trumpalaikiai vertybiniai popieriai) yra absoliu?iai nerizikingi, juos galima bet kada pirkti ir parduoti, kai, suteikus klientui paskol?, atsiras papildom? rizik?, tod?l ir palūkanos u? paskolas privalo viršyti banko gaunamas palūkanas iš nurodyt? neriziking?, ta?iau ir ma?iau pelning? vertybini? popieri?. Tarkime, kad bankas turi išduoti 1 mln. lit? komercin? paskol?. Jei jis tam gali rasti l?š? tik pardav?s 1 mln. lit? vert?s Vyriausyb?s trumpalaiki? vertybini? popieri?, tai skolinam?j? l?š? alternatyvieji kaštai bus palūkanos, kurias bankas gauna u? šiuos popierius; 5) kaštai, susij? su sprendimu padidinti skolinamas l?šas (incremental cost of funds). Norint apskai?iuoti kaštus, susijusius su sprendimu padidinti skolinamas l?šas, reikia apskai?iuoti ?sigyjam? l?š? kaštus prieš ir po sprendimo pri?mimo. Skirtumas tarp ši? l?š? kašt? ir bus kaštai, susij? su sprendimo pri?mimu. Pavyzdys. Tarkime, kad šiuo metu bankas turi 10 mln. lit? ind?li?, u? kuriuos moka 5,5 proc. metini? palūkan?. Banko ekspertai apskai?iavo, kad jeigu bankas pakels palūkan? norm? iki 7,5 proc., jis papildomai surinks 5 mln. lit? ind?li?. Kokie yra ši? papildomai ?sigyjam? 5 mln. lit? kaštai? Tai n?ra 7,5 proc. Bankas prival?s mok?ti papildomai 2 proc. u? 10 mln. lit? ir dar 7,5 proc. u? 5 mln. lit?. Taigi, prieš priimdamas sprendim? u? turimus ind?lius bankas mok?jo 550 tūkst. lit? metini? palūkan?, o po sprendimo pri?mimo jis mok?s 1125 tūkst. lit? metini? palūkan?. Skirtumas – 575 tūkst. lit? mokam? palūkan? u? 5 mln. lit? papildom? ind?li?, arba 11,5 proc. Kaštai, susij? su sprendimu padidinti skolinamas l?šas, yra 11,5 proc. Paskol? administravimo išlaidos priklauso nuo daugelio veiksni? ir ?vairiuose bankuose gali būti skirtingos. Paprastai ma?iausios būna dideli? bank? paskol? administravimo išlaidos. Pavyzd?iai, pateikti iš JAV bank? praktikos, rodo, kad paskol? administravimo išlaidos, apskai?iuotos vis? administravimo išlaid? santykiu su išduot? paskol? suma, ma?uose bankuose sudar? 2,39 proc., vidutinio dyd?io bankuose – 1,87 proc. ir dideliuose bankuose – 1,59 proc. (pavyzdyje ma?ais bankais buvo vadinami bankai, turintys kapital? iki 50 mln. JAV doleri?, vidutinio dyd?io – turintys kapital? nuo 50 iki 200 mln. JAV doleri?, ir dideliais – turintys kapital? virš 200 mln. JAV doleri?). Vakar? šali? bankuose rezervas paskol? nuostoliams padengti formuojamas atidedant tam tikr? procent? nuo kiekvienos išduotos paskolos sumos. Pavyzd?iui, JAV skirtingais laikotarpiais ši suma svyruoja nuo 0,5 iki 1,0 proc. Šiuo metu Lietuvoje naudojama atid?jim? formavimo sistema skiriasi nuo Vakar? šali? praktikos. Ji pagr?sta išduot? paskol? skirstymu ? penkias rizikos grupes, o atid?jimai daromi tik paskoloms, kurios patenka ? III – V grupes. Tarkime, kad siekiant akcinink? iškeltos banko pelningumo u?duoties, bankas, atlik?s tam tikrus apskai?iavimus, nustato, kad reikalaus 1,70 proc. paskolos pelno. Tuomet bazin? banko palūkan? norma apskai?iuojama, sudedant visus mūs? nagrin?tuose pavyzd?iuose aptartus paskolos ?kainojimo komponentus: Skolinam? l?š? kaštai 6,00 proc. ， administravimo išlaidos (vidutinio dyd?io JAV bankuose) 1,87 proc. ， nuostoli? rezervas (pastaruoju laikotarpiu JAV bankuose) 0,60 proc. 26 ， pelnas 1,70 proc. Paskolos bazin? palūkan? norma 10,17 proc. Skai?iavim? rezultatai rodo, kad bankas tur?t? nustatyti savo bazin? palūkan? norm? ma?daug 4,17 proc. [(10,17 – 6,00) = 4,17] didesn?, negu skolinam? l?š? kaštai. Kart? nustatyta, bazin? banko palūkan? norma tur?t? būti kartkart?mis koreguojama, atsi?velgiant ir prisitaikant prie kintan?ios konkurencin?s aplinkos, kintan?i? skolinam? l?š? kašt? ir t.t. Pasl?ptos papildomos bank? palūkanos. Palūkanos u? paskolas iš tikr?j? yra didesn?s u? tas, kurios yra skelbiamos, jeigu jos priskai?iuojamos da?niau nei kart? per metus. Pavyzd?iui, jeigu palūkanos priskai?iuojamos kiekvien? m?nes?, tai tikra palūkan? norma bus apie 6,17%, o ne 6%. Tuo atveju, jeigu palūkanos priskai?iuojamos daugiau nei kart? per metus, reikia skai?iuoti efektyvi?j? palūkan? norm?. Lietuvos bankas (LB) j? vadina metine perskai?iuot?ja. Jas perskai?iavus ?vertinama, kad palūkanos sumokamos anks?iau, o ne met? pabaigoje. Vadinasi, klientas praranda pinigus anks?iau nei gal?t?. Kaip ?inia, pinigai turi savo kain?, tod?l yra svarbu, ar palūkanos, kaip ir bet kokia kita pinig? suma, sumokamos met? pabaigoje, ar anks?iau - nedidel?mis dalimis per 12 m?nesi?. Jeigu sutartyje numatytos 6% dyd?io palūkanos ir jos skai?iuojamos kas m?nes?, tai efektyvioji palūkan? norma bus 6,17. Ta?iau, anot ekspert?, b?da n?ra tokia didel?, nes metini? palūkan? sumok?jimo termin? ?r?mina sausio 1 d. ir gruod?io 31 d., o per tok? laikotarp? dideli skirtumai nesusidaro. Net jeigu palūkanos būt? priskai?iuojamos kas sekund?, efektyvi palūkan? norma nebūt? didesn? nei kelios dešimtosios dalys. Kadangi da?niausiai paskol? ?mokos mokamos kas m?nes?, bankai palūkanas priskaito 12 kart? per metus. Tuo pat meru paskola ma??ja, tod?l kiekvien? m?nes? palūkanos skai?iuojamos nuo vis ma?esn?s skolos sumos. Lietuvoje bankai ir lizingo bendrov?s, skolindami fiziniams asmenims, palūkanas skai?iuoja kas m?nes?. Taip pat elgiamasi ir su silpnesn? derybin? pozicij? turin?iomis bendrov?mis. Ypa? svarbu atkreipti d?mes? ? tai, kokiu da?niu bus skai?iuojamos palūkanos, kai imamos didel?s paskolos. Su finansais susipa?in? asmenys tai gali patikrinti, ta?iau kitiems klientams tai padaryti n?ra paprasta. Dauguma j? šios aplinkyb?s net ne?ino. Kartais palūkanos būna priskai?iuojamos ir kasdien - taip m?gsta elgtis investicin? fond? formuojantys investuotojai. Iš fondo valdytojo jie reikalauja ne tik gr??os, bet ir ilgalaiki? paskol? dyd?io palūkan?, kurios skai?iuojamos kasdien. Tokiais atvejais visk? reikia gerai ?vertinti, nes skirtumai, susidar? d?l palūkan? mok?jimo da?nio, yra did?iuliai. Jungtin?se Amerikos Valstijose reikalaujama, kad skelbiant viešai būt? pateikiamos ir efektyviosios palūkanos. Skai?iuojant ind?li? palūkanas taip pat svarbu, ar da?nai jos priskai?iuojamos. Kuo da?niau, tuo geriau yra ind?l? pad?jusiam asmeniui, nes didesn?s bus efektyviosios palūkanos. Bankai Lietuvoje siūlo skai?iuoti palūkanas ?vairiai. Kartais galima pasirinkti, kad palūkanos būt? skai?iuojamos terminui pasibaigus arba kas m?nes?. Atrodyt?, reikia rinktis tok? variant?, kur palūkanos skai?iuojamos kas m?nes?, ta?iau bankas ? tai taip pat atsi?velgia ir nustato skirting? palūkan? norm?. Ta?iau visk? ?vertinus skirtum? vis d?lto galima rasti. Lietuvos bankas skelbia dvi palūkan? normas - metin? perskai?iuot? (efektyvi?j?) ir metin? paskolos gr??inimo norm?. Prie pastarosios priskai?iuojamos tokios skolinimosi s?naudos kaip draudimas, komisiniai mokes?iai, hipoteka ir pan. Metin? paskolos gr??inimo norma ypa? aktuali naudojantis lizingo paslaugomis, kai skelbiamos palūkanos yra 0%, o imamas sutarties sudarymo mokestis. Tokiu atveju galima tarti, kad visos palūkanos sumokamos iš anksto. Idealiu atveju kiekvien? kart? gr??inant paskol? tur?t? būti iš naujo fiksuojama ir palūkan? norma. Taip yra daroma, jeigu bankas ir klientas sutaria, kad paskola bus gr??inama ne da?niau nei kiekvien? ketvirt? - kai paskolos gr??inimas sutampa su palūkan? baz?s keitimu ir palūkan? mok?jimu. Da?niausiai tai taikoma verslo klientams. Palūkanas klientas turi sumok?ti vien? kart? per m?nes?, nes palūkan? mok?jimui jam yra daug patogiau skirti dal? l?š? iš savo m?nesio atlyginimo. Jeigu reik?t? sumok?ti visas met? palūkanas met? pabaigoje, susidaryt? labai didel? palūkan? suma, ir tik?tina, kad klientui j? sukaupti būt? daug 27 sunkiau nei mokant kas m?nes?. D?l to daugelis klient? v?luot? gr??inti kreditus, be to, būt? sunku pasteb?ti kliento finansines problemas, jeigu toki? kilt?. Kuo anks?iau pastebimi finansiniai sunkumai, su kuriais susidūr? klientas, tuo bankas grei?iau gali jam pad?ti rasti geriausi? sprendim? šioms problemos išspr?sti. Literatūra ir interneto adresai 1. G. Kancerevy?ius. Finansai ir investicijos. Bankas Snoras, Vilnius, 2003, 880 p. 2. V.Katkus. Šiuolaikin?s bankininkyst?s principai. V., Lietuvos bankininkyst?s, draudimo ir finans? institutas, 2000, 256 p. 3. S.Kropas, L.?iapas, G.Šidlauskas, D.Vengraitis. Banko finanans? valdymas. V., Lietuvos bankininkyst?s, draudimo ir finans? institutas, 1998, 175 p. 4. A.Maldeikien?. Išmokite skai?iuoti savo pinigus. V., „Tyto alba“, 2002, 285 p. 5. N.Klebanskaja. Ma?menin?s bankininkyst?s rinkodara. V., Lietuvos bankininkyst?s, draudimo ir finans? institutas, 1999, 129 p. 6. S.Taraila. Kreditavimas; teorija ir praktika. V., Lietuvos bankininkyst?s, draudimo ir finans? institutas, 2001, 248 p. 7. S.Taraila. Kreditavimas.V.,Lietuvos bankininkyst?s, draudimo ir finans? institutas, 1998, 176 p. 8. F.Jasevi?ien?, R.Giniotien?, V.Stankevi?ien?. Bank? rizikos: sisteminis po?iūris. V., Lietuvos bankininkyst?s, draudimo ir finans? institutas, 2000, 78 p. 9. A.Feiferas, Z.Gaidien?. Finans? apskaita. V., Lietuvos bankininkyst?s, draudimo ir finans? institutas, 1998, 76 p. 10.D.Masilionis. Banko finansin?s ataskaitos. V., Lietuvos bankininkyst?s, draudimo ir finans? institutas, 1998, 114 p. 11. M.Jasien?. Palūkan? normos rizikos valdymas. V., Lietuvos bankininkyst?s, draudimo ir finans? institutas, 1998, 60 p. 12.D.Ivaškevi?ius, A.Sakalas. Bank? vadyba. Kauno technologijos universitetas, Kaunas ,,Technologija”, 1997, 239 p. 13.T.Mayer, J.S.Duesenberry, R.Z.Aliber. Pinigai, bankai ir ekonomika. V., ,,Alma littera”, 1995, 639 p. 14.Роджер Лерой Миллер, Девид Д. Ван – Хуз. Современные денъги и банковское дело. Москва, ,,Инфра – М”, 2000, 856 стр. 15.Ханс – Улрих Дёриг. Универсальный банк – банк будущего. Финансовая стратегия на рубеже века. Москва, ,,Международные отношения”, 1999, 384 стр. 16.V.Bagdonas. Verslo kontrakt? sudarymas, ?vertinimas ir kreditavimas. Vilniaus Gedimino technikos univeresitetas, ,,Standart? spaustuv?”, 2000 m., 261p. 17.A.V.Rutkauskas. Finans? rinkos ir institucijos Vadov?lis studijuojantiems finansus. V., ,,Technika”, 1998, 420 p. 18.V.Vaškelaitis. Pinigai: komerciniai bankai ir j? rizikos valdymas. Teorija ir praktika. V., Lietuvos mokslas, 2003 m., 363 p. 19.J.Titarenko. Rinkos disciplinos vieta bank? prie?iūros sistemoje. ?urnalas ,,Pinig? studijos”, 2000 m. Nr. 4, p. 25 – 37 (www.lbank.lt/Lit/Publications/ps/2004/default.htm ). 20. S.Šiaudinis. Privalom?j? atsarg? reikalavimai komerciniams bankams: šiuolaikin?s tendencijos. ?urnalas ,,Pinig? studijos”, 2000 m. Nr. 4, p. 5 – 24. www.lbank.lt/Lit/Publications/ps/2004/default.htm ) 21. H.Vontobel. Kas knygosna ne?traukta Bankininko apm?stymai. K., Santara, 1998, 232 p. 22. I.Kamienas, V.Valvonis. Paskol? registro naudojimas kredito rizikai valdyti. ?urnalas ,,Pinig? studijos”, 2004 m. Nr. 1, p. 5 – 30. 23. www.idf.lt – valstybin? ?mon? Ind?li? draudimo fondas. 24. Tomas Ramanauskas Bank? kredito did?jimas makroekonominiu po?iūriu. ?urnalas ,,Pinig? studijos”, 2005 m. Nr. 3, p. 78 – 97. 25. Gediminas Šimkus, Mantas Mendelevi?ius. Lietuvos bank? paskol? pasiskirstymas pagal ekonomin? veikl? finansinio stabilumo po?iūriu. „Pinig? studijos” 2006 m. Nr. 2, 5 – 20 p. Visas straipsnis 26. Lietuvos bank? asociacija - 27. VILIBOR - ;lang=lt&orient=horz 28. EURIBOR - 29. LIBOR - ;a=627 28